O kokios Vėlinės Kretoje? 
Ar graikai turi mirusiųjų atminimo dieną? Atsakant trumpai: taip, tokia diena Graikijoje yra. Ir ne viena! Bet ne lapkritį. Su specialiu valgiu ir su brendžiu. Nekertant medžių. Išvejant blogį ir prašant atleidimo. Sužinokite daugiau apie graikiškus Dvasių šeštadienius.
Šeštadienis Graikijoje yra šeimos diena, kai susitinkama su artimaisiais: tiek su gyvais, tiek su mirusiais. Todėl dažnai kretiečiai sako šeštadienį negalį susitikti su draugais ar pažįstamais, nes ta diena skirta šeimai – kelionei į kaimus, pas tėvus, senelius, dėdes, tetas ir pan., taip pat artimųjų kapų lankymui. Šeštadienis mirusiųjų atminimui skirtas neatsitiktinai, nes, pasak graikų ortodoksų, penktadienį Jėzus buvo nukryžiuotas, sekmadienį prisikėlė, o šeštadienį miręs gulėjo kape.
Kadangi mirusiųjų atminimas Graikijoje glaudžiai susijęs su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, ypač išskiriami du šeštadieniai prieš Velykas ir po jų, abu vadinami vienodai – Dvasių, Vėlių arba Sielų šeštadieniais, graikiškai – ‘Psichosavato’ (gr. Ψυχοσάββατο). Todėl Vėlių šeštadieniai neturi fiksuotų datų: kada jie bus, priklauso nuo Velykų datos.
Pirmasis Psichosavato – šeštadienį prieš Apokreo sekmadienį, pastarasis būna likus savaitei iki velykinio pasninko pradžios (2024 metais – kovo 9 d.). Antrasis – šeštadienį prieš Pentikosti (2024 metais – birželio 22 d.), t.y. prieš graikiškas Sekmines, kurios būna septintą savaitę po Velykų.
Laikotarpyje tarp abiejų Vėlių šeštadienių laikomasi daug papročių, skirtų mirusiųjų atminimui. Pavyzdžiui, Kretoje sakoma, kad šiuo laikotarpiu, o ypač per Psichosavato negalima kirsti medžių, nes ant jų šakų vėlės supasi.
Pirmasis Psichosavato kasmet patenka į dešimties dienų karnavalinį laikotarpį. Jis baigiasi Didžiuoju karnavalu, o prasideda nuo Dūmų ketvirtadienio (graikiškai sakant, nuo Tsiknopempti), per kurį paskutinį kart prieš velykinį pasninką valgoma labai daug ant žarijų keptos mėsos. Visas dešimt dienų siaučia persirengėliai: jie simboliškai veja blogį tiek iš savo sielų, tiek iš savo aplinkos. Graikų tradicijose tai vienintelė aliuzija į keltišką Heloviną.
Vėlinių patiekalai
Per Psichosavato ruošiamas specialus patiekalas – toks pats kaip ir per laidotuves. Koliva (gr. κόλλυβα) – tai virtų kviečių, duonos skrebučių ar skrudintų miltų, žalių petražolių ar žalios kalendros ir granatų sėklų mišinys gausiai apibarstytas cukraus pudra. Kviečiai simbolizuoja mirusiųjų sielas, duonos skrebučiai – lengvą kapo žemę, petražolės – rojaus žalumą, granatų sėklos – rojaus spindesį, cukraus pudra – rojaus saldumą. Per Psichosavato kolivos puošiamos kryžiais, cerkvėse ant jų uždegamos žvakės (kaip nuotraukoje). Kolivos negalima išmesti, negalima jos barstyti ant mirusiojo kapo – ji turi būti suvalgoma iki paskutinio trupinio su visa šeima, su mirusiojo bičiuliais.
Valgant kolivą dažniausiai išgeriama po stikliuką brendžio. Taip, garsusis „Metaxa“ brendis Graikijoje – labiau ne šventės, o laidotuvių ir mirusiųjų atminimo gėrimas. Kartais brendis keičiamas vynu, rečiau – kava. Per gedulingus pietus ar per Psichosavato geriant brendį ar vyną nelinkima sveikatos ir nesusidaužiama taurėmis, o prašoma atleidimo – kad vėlė atleistų gyviesiems už skriaudas bei neteisybes ir kad mirusiajam būtų atleistos visos nuodėmės.
Daugelis kretiečių ir graikų kartais jau nežino visų Psichosavato ir mirusiųjų atminimo tradicijų simbolikos prasmės: paklausti, kodėl laikosi vieno ar kito papročio tiesiog nukerta: „Nes taip elgėsi mūsų protėviai“. Štai tokios Vėlinės Kretoje.
Atkeliavusios tradicijos
Iš tiesų dauguma tradicijų į giliai krikščionišką Graikiją atkeliavo iš pagoniškos antikos. Pavyzdžiui, vyno ir brendžio gėrimas labai susijęs su vyno dievui Dionisui skirta senovės Atėnuose vykdavusia Antesterijos (gr. Ανθεστήρια) švente, kuri iš dalies buvo skirta ir mirusiųjų atminimui. Atėnuose buvo tikima, kad per Antesteriją mirusiųjų vėlės vaikšto miesto gatvėmis.
Spėjama, kad per Antesteriją susiformavo požiūris, kad mirusiųjų prisiminimo ir pagerbimo diena negali turėti fiksuotos datos, nes niekas nežino savo mirties dienos. Todėl ligi šiol Dvasių šeštadieniai Graikijoje yra kilnojami kaip ir Velykos – jų datos tiesiogiai priklauso nuo Mėnulio kalendoriaus.
Reziumuojant: graikai kaip ir lietuviai įpratę, kad mirtis ir mirusiųjų vėlės yra visada šalia gyvųjų – ne tik per Velykas ar per Vėlines (ne veltui abiejų švenčių pavadinimai lietuvių kalboje turi tą pačią šaknį). Šį požiūrį bando išstumti vartotojiška kultūra, bet vargu, ar pavyks – taikliai apie tai yra parašęs amžinatilsį Gintaras Beresnevičius savo knygoje „Vilkų saulutė: eseistika“ – rekomenduojame perskaityti Vėlinėms skirtus jo pastebėjimus čia: https://bit.ly/3CyiT45
Norite daugiau sužinoti apie Kretos tradicijas? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
