Prūsų kalba Kretoje – ar taip gali būti? Sutapimų virtinė #tarpKretosLietuvos
ir kelionė laiku į 1422 metus, kai Baltijos krantus ir Kretą sujungė vienas jautis ir du medžiai. Tikiuosi, sudominau žengti į istoriją, kurios studijoms ir santraukai skyriau visą kovo 11-ąją.
Šiemet vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos ambasada Graikijoje/Embassy of Lithuania in Greece pakvietė į Valstybės atkūrimo dienos minėjimą. Tuo metu mudu su Jurgita kaip tik automobiliu grįžome iš Lietuvos į žemyninę Graikiją, nusprendėme kiek ilgiau likti Atėnuose. Bei sudalyvauti šventėje. Jos metu ambasadorė Lina Skerstonaitė pravedė viktoriną su daugybe klausimų apie Lietuvą. Ir paskutinis tos viktorinos klausimas buvo apie seniausią išlikusį baltišką tekstą: kokia kalba jis buvo užrašytas – jotvingių, lietuvių ar prūsų?
Įrašai prūsų kalba
Būtent tada pirmąkart sužinojau, kad prūsų kalba yra kur kas ankstesnių įrašų nei lietuvių. Kaip žinia, pirmas lietuviškas užrašytas tekstas yra… ne, ne Martyno Mažvydo „Katekizme“. O lotyniško traktato kunigams autoriaus Mikalojaus iš Blonės 1503 metais perleistoje knygoje „Tractatus sacerdotalis de sacramentis“. Jo tuščiame puslapyje kažkuris iš mokinių paliko savo lietuviškai užrašytas pastabas. (Studijų laikais gal irgi mėgdavote parašinėti ant knygų iš bibliotekų?)
Per viktoriną Atėnuose sužinau, kad prūsų kalba pirmas užrašytas tekstas datuojamas XIV amžiumi. Vadinamasis Bazelio tekstelis prūsiškai užrašytas ne anksčiau kaip 1369 metais. O jau kitą dieną laukia neįtikėtinas sutapimas: mano bičiulis Kęstutis Markevičius atsiunčia nuorodą į vieną YouTube kanale esantį vaizdo įrašą. Be jokios žinutės, tik su skaičiais – 9:15. Suprantu, kad jis nori mano dėmesį atkreipti į devintą įrašo minutę, bet įsijungiu įrašą nuo pradžių ir žagteliu iš nuostabos. Prieš mane „Prūsų kalbos pėdsakai“: VU Filologijos fakultetas ir dr. Vytautas Rinkevičius rubrikoje „Baltistikos miniatiūros“ pasakoja apie pirmuosius baltų kalbomis užrašytus tekstus.
Dar didesnė staigmena laukia būtent 9-ąją pasakojimo minutę. Lektorius sako: „Bene egzotiškiausias prūsų kalbos paminklas – tai XV amžiaus pirmojoje pusėje Kretos salos viename iš vienuolynų parengtame rankraštyje užrašytas paslaptingas ketureilis“. Tuo pat metu ekrane parodoma senojo Chanios pranciškonų vienuolyno nuotrauka – to pastato, kuriame iki užpernai glaudėsi Chanios archeologijos muziejus. Vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia: https://bit.ly/4a9IrVC
„Tai galėtų ne tik praturtinti tavo istorijas, bet ir tapti lankytina vieta“, – parašo man Kęstutis. Jam padėkoju už nuorodą į vaizdo įrašą. Ir pažadu, kad būtinai surinksiu visus vadinamojo Kretos tekstelio mozaikos gabaliukus bei pasinaudosiu jo patarimu.
Kas galėjo parašyti?
Labiausiai mane sudomina, kas galėjo XV amžiaus pradžioje prūsiškai rašyti svetur? Prūsų kalba Kretoje? Visada maniau, kad pirmas žinomas žmogus nuo Baltijos krantų pasiekęs Kretą buvo Lietuvos kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Apie jo kelionę į Jeruzalę per Kretą mėgstu pasakoti per savo ekskursijas. Bet dabar staiga paaiškėjo, kad kažkoks prūsas Kretoje lankėsi daugiau kaip 150 metų anksčiau už LDK kunigaikštį. Kas tas prūsas?
Paieškos ilgai netrunka: internete Lietuvių kalbos institutas mane nukreipia į daugelio knygų autoriaus, docento ir habilituoto mokslų daktaro Iljos Lemeškino studiją. Joje garsusis Čekijos ir Lietuvos kalbininkas rašo, cituoju: „Graikijoje, juolab tolimoje Kretoje, matyt, niekada nebuvo baltų pertekliaus. Dar mažiau per tuos 4–5 dešimtmečius ten lankėsi arba gyveno tokių prūsų, kuriems galėjo rūpėti logika arba knygų kūrimo amatas. Tai lyg savaime verčia manyti, kad rankraštinis šaltinis su prūsišku įrašu jame buvo sukurtas kažkur kitur, kur prūsų būta daugiau, ir tik vėliau jis pateko į tolimą Viduržemio jūros salą. Tačiau yra vienas „bet“. Įtariamuoju protografo parašymo ir/arba jo perkėlimo į Graikiją metu čia, Kretoje, lankėsi dokumentais ir savo literatūrine kūryba gerai paliudytas prūsas – Prahos husitas Petrus Turnau“.
Praha XV amžiuje buvo kultūros ir mokslo centras. Be kita ko tuometinė Šventosios Romos imperijos sostinė, į kurią plūdo žinių ištroškę jaunuoliai iš visos Europos. Prie Aismarių, dabartinėje Lenkijos teritorijoje yra Tolkmicko miestelis – tai senoji prūsų gyvenvietė Tolkemita, iš kurios ir kilęs Petrus Turnau. Norėdamas studijuoti „logiką ir kitus fakultetus“ jis atsidūrė Prahoje, o ten studijuodamas humanitarinius mokslus patraukė į Graikiją. Kaip rašo doc. Ilja Lemeškinas: „…katalikų bažnyčios ritualams ieško tyro šaltinio Rytuose“. Beje, galiausiai tos paieškos nebuvo įvertintos. 1422-uosius Kretoje lankęsis prūsas po kelių metų grįžęs į Šventosios Romos imperiją buvo paskelbtas eretiku ir sudegintas ant inkvizicijos laužo.
Kur ieškoti originalo
Tikiuosi, sudominau 
Sudominau tiek, kad patys perskaitysite dr. Iljos Lemeškino tekstą. Jį galite parsisiųsti paspaudę čia: https://bit.ly/4cenbjl – tik nenusiteikite lengvai beletristikai. Tai mokslinė studija, kurioje apžvelgiamas Kretos tekstelis, jo turinys (taip, jis apie jautį ir du medžius!), prasmė ir vertė, knyga, kurioje jis atsidūrė, o taip pat pasakojama apie Prahos husitą Petrus Turnau ir jo viešnagę XV amžiaus venecijietiškoje Kretoje – tame pačiame vienuolyne, prie kurio fasado anądien ir pats nusifotografavau.
Beje, dar labiau gilinantis į visą istoriją pavyko sužinoti, kad knyga su Kretos teksteliu saugoma kažkieno privačioje kolekcijoje, nes buvo parduota aukcione. Gal ji pas Jus? Būčiau nepaprastai laimingas galėdamas prisilieti prie orginalo, kuris taip netikėtai sujungė Baltijos ir Kretos jūros krantus bei neabejotinai papildys mano vedamų ekskursijų istorijas.
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą? Susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
