Degalinės #tarpKretosLietuvos – antroji pasakojimo dalis apie kelionę iš Graikijos į Lietuvą automobiliu 
Kaip minėjau pirmojoje, dėl mūsų automobilyje esančio nedidelio suskystintų dujų bako tūrio, pakankamai dažnai stovinuodavom degalinėse, todėl jų skirtumams ir specifikai reikia atskiros apžvalgos. Dabar ja ir dalinuosi, primindamas, kad aprašoma patirtis – iš kelionės per 8 Europos valstybes: Graikiją, Šiaurės Makedoniją, Serbiją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Lenkiją, Lietuvą, važiuojant greitkeliais ir automagistralėmis.
Kur ir kaip įsipilti?
KUR ĮSIPILTI? Šis klausimas mudu su Jurgita dažnai kankina Graikijoje ieškant degalinių, kuriose būtų suskystintų dujų (toliau tekste: LPG). Kol kas galbūt tik kas trečia–ketvirta degalinė žemyninėje Graikijoje šalia benzino ir dyzelino siūlo LPG. Kretoje ir kitose salose – liūdniau: pavyzdžiui, prieš kelionę link Lietuvos lankydamiesi Rode visoje saloje radome tik dvi su LPG pasiūla. Todėl vos išvažiavę iš Graikijos buvom maloniai nustebę, kad degalinių su LPG kitose valstybėse išties netrūksta – LPG yra praktiškai kiekvienoje. Labiausiai degalinėmis nusėtas magistralinis Serbijos kelias. Tiesa, ten dauguma jų su „Lukoil“ ir „Gazprom“ logotipais, kurie visai nevilioja, bet vietoj jų greitai pakelėj išdygsta „Shell“, EKO ar OMV. Mažiausiai degalinių prie magistralinių kelių – Lenkijoje. Vietomis ten jautėm lengvą stresą, kol supratome, kad dėl kuro reikia kiek nusukti nuo pagrindinio kelio – ten gali rasti, ko variklis ir skrandis reikalauja. Bet nuorodų į tokius autorojaus kampelius Lenkijoje išties mažoka.
KAIP ĮSIPILTI? Graikijoje esame įpratę neimti kuro užpylimo pistoleto į rankas – ten degalinėse visada yra darbuotojas, kuris įpila kuro. Jokios savitarnos, visur puikus servisas, įsipilti kuro galima neišlipant iš automobilio. Iki kelionės link Lietuvos nė karto Kretoje ar kitur Graikijoje nebuvau paėmęs LPG užpylimo pistoleto į rankas. Niekas jo neleido imti nei Šiaurės Makedonijoje, nei Serbijoje. Prieš pilant LPG Serbijos degalinių darbuotojai netgi ant priekinio automobilio stiklo uždėdavo lentelę su įspėjamuoju užrašu, užsimaudavo pirštines, akis paslėpdavo po apsauginiais akiniais! Po tokių saugumo priemonių laukė akibrokštas Vengrijoje: teko pirmą kartą LPG piltis pačiam! Be abejo, nieko sudėtingo. Bet kuo tolyn į šiaurę – tuo šalčiau, todėl visai nesinori lipti iš automobilio piltis kuro. Graikišką degalinių servisą atkarpoje nuo Vengrijos iki Lietuvos prisiminiau kaip prarastą rojų.
Kuro kainos
KIEK KAINUOJA? Ne tik į LPG kainas degalinėse žiūrėjau – domino, ir kiek benzinas kainuoja. Brangiausias – Graikijoje: ten 95 benzino litras kainavo ~2,00 Eur, LPG ~1,00 Eur už litrą. Spalio gale išvykstant iš Kretos teko pildyti bakus ir dar aukštesnėmis kainomis: 2,16 Eur už benzino ir 1,10 Eur už LPG litrą. Bičiuliai graikai sakė, kad Šiaurės Makedonija mane nustebins mažomis kuro kainomis. Išties skirtumas buvo ženklus: ~1,53 Eur už benzino ir ~0,83 Eur už LPG litrą. Bet vis tiek pigiausias kuras buvo Lenkijoje: ~1,40 Eur už benzino ir ~0,65 Eur už LPG litrą. Kainas pateikiu pagal oficialius NMK dinaro ir PL zloto kursus.
Pusryčiams, pietums ir vakarienei
KĄ VALGYTI? Vėlgi Graikijoje esame įpratę, kad degalinė – tik kurui įsipilti. Joje gali būti automobiliui skirtų prekių, kokių nors mažmožių, gėrimų, užkandžių, bet jokios kavos, jokių dešrų. Graikijoje gana dažnai prie degalinių įsikuria atskiros kavinės, greito maisto užkandinės ir/ar nedidelės parduotuvėlės. Panašiai Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje. Pastarosios degalinėse prekių kiek daugiau, pasirodė pirmi skurdūs kavos aparatai. Nuo Vengrijos į šiaurę užkandžių ir įvairiausių sumuštinių pasiūla tik didėjo iki visiško piko Lietuvoje, kur, panašu, kuras – tik priedas prie dešrainių su visais padažais. Kadangi nesam dideli greito maisto gerbėjai, Serbijoje stojome valgyti turkiškoje pakelės užeigoje – gavome šilto naminio maisto, o Lenkijoje likimas atvedė į „Polisz Kebab“ prie Radomsko, kur vietoj kebabų merginos vegetarams pasiūlė nerealų suktinuką su feta ir fantastiškų virtinių su špinatais!
KĄ (iš)GERTI? Alkoholis degalinėse, be abejo, krenta į akis. Graikijoje lentynose daugiau alaus negu stipresnių gėrimų, užtat Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje, Vengrijoje – atskiri įvairiausio stiprumo gėrimų skyriai. Kiek pastebėjau, visų iki Lietuvos kirstų šalių degalinėse alkoholis pardavinėjamas be jokių laiko apribojimų. Čekijoje ir Lenkijoje nustebino dailios lentynos su vynais, Čekijoje šalia vyno buvo ir gėlių! Kadangi alkoholis mums buvo visiškai neaktualus, Lietuvoje labiau pasigedome įdomesnių vitaminizuotų gėrimų, kurių netrūko visame kelyje.
Atsiskaitymas
KAIP ATSISKAITYTI? Visos kelionės metu atsiskaitinėjome viena ir ta pačia Graikijos banko išduota „MasterCard“ kortele – niekur nekilo jokių problemų, tik Lenkijoje vis klausinėjo, kokia valiuta pinigus nuskaičiuoti: zlotais ar eurais, ir ar mums reikalingas skaitytuvo išduodamas čekis. Su atsiskaitymais strigom tik Lietuvoje: su ta pačia graikiška kortele negalėjom atsiskaityti „Orlen“ degalinėje: įdomiausia, kad ją pridėjus prie skaitytuvo įsižiebė įrašas „Neteisingas PIN kodas“, nors jokio kodo nebuvau įvedęs. Atsiskaičiau grynais, bet pagalvojau: o kas būtų, jei staiga 7 valstybes ramiai pravažiavęs graikas gautų tokią staigmeną ir grynųjų neturėtų?
Žmonės
KUR ŠYPSENOS? Graikijoje mums įprasta, kad degalinės darbuotojas pasitinka su šypsena ir prieš aiškindamasis, kokio kuro kiek reikia, dar pasiklausia, kaip gyveni. Šiaurės Makedonijos ir Serbijos degalinėse viskas kardinaliai priešingai: mus pasitikdavo rūstūs veidai. Vengrijoje vėl įsižiebė šypsenos, tačiau tik jos – angliškai užkalbinti vengrai mus ignoravo, buvo tokių, kurie net akivaizdžiai atsuko nugaras, kažkokią informaciją galėjau išpešti tik prabilęs vokiškai. Širdis atsigavo Čekijoje, kai vienoje jokiam tinklui nepriklausančioje degalinėje darbuotoja plačia šypsena čiauškė angliškai kaip užsivedusi. Labai maloniai visur buvom aptarnaujami Lenkijoje – apskritai aptarnavimo kultūra, paslaugumas didžiausią įspūdį paliko Lenkijoje. O prie paslaugumo prisidėjo pažinimas: vienoje Lenkijos degalinėje užtikom senų automobilių muziejų, kitoje – F1 bolidą po stiklu.
Gerų emocijų kol kas netrūksta ir Lietuvos degalinėse – ypač, kai pakalbinam darbuotojus ne vien apie kurą, vandenį ar vegetariškas dešreles. Tokių nėra? Ir nereikia! Mes įpratę į degalinę užsukti ne dešros, o kuro 
Pirmąja pasakojimo dalį apie kelionę iš Graikijos į Lietuvą automobiliu rasite čia >>
