„Tos lietuviškos sriubos negaliu valgyti dėl rožinės spalvos – ji kažkokia nevalgoma!“ – jau neskaičiuoju, kiek kartų esu tą girdėjęs iš kretiečių, kurie buvo pavaišinti šaltibarščiais. Nepatinka jiems spalva ir viskas! Bet štai neseniai viename Kretos sostinės Herakliono restoranų net atsilošiau iš nuostabos, kai prieš vakarienę ant stalo atkeliavo šaltibarštiškai rožinis ‘amuse-bouche’ – šefo pasisveikinimas.
Tai – tirštas graikiškas jogurtas suplaktas su trintais burokėliais, apibarstytas skaldytais migdolais ir apšlakstytas šviežiu alyvuogių aliejumi. Originaliai patiektas neįmantrus užkandis, valgomas duonos potėpiais. Spalva nekliuvo niekam – visi ragavo pasigardžiuodami ir pasakodami, kaip žiemomis Kretos mamos ir močiutės burokėlius krosnyje kepdavo ir su jogurtu maišydavo. Štai toks šefo pasisveikinimas.
Štai tokie dvigubi standartai: lietuviškų šaltibarščių spalva – nevalgoma, o tokios pačios spalvos graikiškas jogurtas su burokėliais – delikatesas. Ir nieko čia nebepakeisi. Svarbiausia – visiems skanu! 😋 🍥🏺
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie gastronominius atradimus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti dėl tradicinių Kretos ir Graikijos valgių, susisiekite tiesiogiai – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
