– Mokausi nieko neveikti, – rėžė Danielis.
– Kodėl? – nustebau.
– Nes man sukako 70-imt, – ramiai atsakė žilabarzdis.
– Nejaugi su tokiu amžiumi gyvenimas sustoja?
– Žinai, nuolatos girdėjau, kad sulaukęs 70-ies galėsiu nieko neveikti. Todėl ir stengiuosi to išmokti.
– Ir kaip sekasi?
– Sunkiai, bet stengiuosi…
Nuotraukoje prancūzas Danielis – su laišku iš Lietuvos. Ir tas laiškas dar labiau sumažino jo pastangas išmokti nieko neveikti. Apie visa tai – pasakojime iš pernykščio kelionių sezono prisiminimų.
Dviejų sodininkų draugystė
Prancūzas Danielis, Kretoje gyvena jau daugelį metų ir garsėja savo skambančiais keramikos kūriniais. Jis molį prakalbina tiesiogine šio žodžio prasme: tereikia papūsti, paversti, delnu sudaužti – ir jo keramikiniai kūriniai skamba! Nuo švilpynių iki mušamųjų keramikos instrumentų – Danielio dirbtuvėje per MANO KRETOS ekskursijas rasdavau visko. Iki pandemijos. Per pandemiją dirbtuvių lentynos ėmė tuštėti, jos nesipildė jokiais naujais kūriniais. Bet jei per ekskursiją pamatydavau praviras Danielio dirbtuvių duris, visada su keliautojais užsukdavau pasisveikinti.Taip per vieną iš asmeninių ekskursijų pernai pas Danielį užsukome su Loreta bei jos dukra Vaiva. Po mandagių „kalimera“ ir „bonžur“ įvyko tas mūsų pokalbis, kurį surašiau viršuje – apie 70-mečio ribą ir mokymąsi nieko neveikti. Po jo sekė gerokai ištuštėjusių lentynų apžiūra. Loreta vieną iš Danielio keramikos dirbinių palygino su savo sodo augalais. Žilabarzdis keramikas atkuto!
Ir užsimezgė dviejų sodininkų draugystė! Danielis pirmiausia nusivedė Loretą savo augalų parodyti (mudu su Vaiva neatsilikom) – visą daržą apėjom, kiekvieną stiebelį apžiūrėjom. Tada jis prasitarė renkąs įdomių augalų sėklų kolekciją. Be abejo, ją parodė džiaugdamasis keistomis sėklų formomis ir po vieną kitą atidėdamas Loretai – kad ji Lietuvoje užsiaugintų Danielio atrastų egzotiškų agurkų, cukinijų, baklažanų ir pan.
Sėklos iš kolekcijos
„Norėčiau ir aš savo atradimais pasidalinti,“ – pasakė Loreta, todėl vos sugrįžus atgalios į Lietuvą susisiekė su manimi klausdama, kaip galėtų Danieliui nusiųsti sėklų iš savo kolekcijos. Suorganizavau visą sėklų kelionės iš Lietuvos į Kretą projektą, ir ištaikęs progą vėl užsukau pas Danielį su voku nuo Loretos.
Šioje nuotraukoje – Danielio laimės akimirka. Jis taip įniko tyrinėti Loretos siuntinuką su kruopščiai surašytomis sėklų sodinimo instrukcijomis, kad nieko nematė aplinkui. Atsisveikino sausu „orevuar“, kuris man nuskambėjo kaip „gyvenimas nesustoja net tuomet, kai nusprendi išmokti nieko neveikti“.
Jeigu ir Jus lydi atostogų Kretoje prisiminimai, kviečiu dalyvauti #manokreta atostogų prisiminimų konkurse. O jei per atostogas Kretoje norite susipažinti su nuostabiais salos žmonėmis ar netgi tapti jų istorijos dalimi, kviečiu į išskirtines asmenines ekskursijas, dėl kurių į mudu su Jurgita galite kreiptis per MANO KRETĄ feisbuko žinute arba el. paštu manokreta@gmail.com
Norite apsilankyti ypatingose Kretos vietose? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą? Susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
