Liutnia ar laouto? Kaip iš tikrųjų vadinasi Kretos muzikos instrumentas, kurio garsai liesis šiandien, gruodžio 18 d. Vilniuje per Kretos muzikos vakarą? Jį organizuoja Lietuvos graikų draugija „Patrida”.
Apie išskirtinį koncertą informaciją rasite čia: https://bit.ly/3F8d7HL, bet kol kas pasinerkime į tiesos paieškas tarp liutnios ir laouto garsų. Net du iš trijų muzikantų gruodžio 18 d. koncerte Vilniuje gros liutniomis – taip rašome skelbime. Bet jei atvykę į Kretą pasakytumėt, kad norėtumėt išgirsti tradicinės liutnios garsų, reikėtų gerokai pasiaiškinti, ką turite omenyje. Nes Kretoje ir Graikijoje liutnios vadinamos ‘laouto’ (gr. λαούτο).Tiesą pasakius, kiek sudėtinga parašyti šį žodį lotyniškomis raidėmis, nes graikiškai tariant tą balsių sąskambį po L raidės girdisi tiek A, tiek O, tiek U – todėl ir palieku visas tris balses žodyje „laouto“. Žvelgiant į žodynus lietuviškas atitikmuo – „liutnia“. Bet ar tikrai liutnia ir kretietiškas (!) laouto – vienas ir tas pats muzikos instrumentas? Ieškant atsakymo, pirmiausia reikia keliauti į arabiškus kraštus, kur viduramžiais gimė ūdas – iš pradžių 4, vėliau 5 ir galiausiai 6 stygų eilių muzikos instrumentas. Juo arabiškuose kraštuose grojama iki šiol (paklausykite, kaip ūdo grojo Faridas Al Atrašas: https://youtu.be/Vrr-lCLtUeo).
Kokia instrumento kilmė?
Ūdo pavadinimas kilo iš arabiško žodžio „al’ud“, kuris reiškia medieną. Pamažėl į tamsius Europos viduramžius arabams nešant mokslą ir kultūrą, iš žodžio „al’ud“ gimė ispaniškas „el laud“, itališkas „liuto“, graikiškas „laouto“ ir lietuviškai ausiai labiau priimtinas lenkiškas žodis „liutnia“.Iki mūsų dienų žinoma barokiškoji liutnia nuėjo ilgą kelią nuo savo protėvio ūdo – reikėjo 1000 metų, kol Karavadžas nutapė garsųjį „Liutnininką“! Ir nors pirmosios europietiškos liutnios turėjo 4 arba 5 porines stygas, t.y. 8-10, baroko epochoje jų buvo 14 ir net 19. Klasikinė XVI amžiaus liutnia, kuria ir dabar grojama baroko muzikos koncertuose – 11 stygų, sugrupuotų 6 eilėmis. Bet Graikijoje ir Kretoje ūdas nepatyrė didelių transformacijų virsdamas laouto, be kurio dabar neįsivaizduojami tradicinės graikiškos, o ypač kretietiškos muzikos koncertai.
Nors graikai kartais labiau norėtų laouto kildinti iš antikinės tristygės panduros, bet istorikai neabejoja: šis muzikos instrumentas į Kretą atkeliavo 820–961 metais, kai salą valdė Arabų kalifatas. Nes kretietiškas laouto labai jau panašus į senąjį ūdą: jame 4 eilės suporuotų stygų.Žemyninėje Graikijoje laouto kitoks negu Kretoje – mažesnio korpuso, jame dažnai ne 4, o 5 eilės stygų, iš kurių 4 suporuotos, t.y. iš viso 9 stygos. Ir skambesys skiriasi. Graikiškosios stygų natos yra la-re-sol-do (A-D-G-C), kretietiškos – mi-la-re-sol (E-A-D-G). Graikiškos skambesys gilesnis, tamsesnis. Kretietiškos – aukštesnis, šviesesnis.
Tiek žemyne, tiek Kretoje laouto dažniausiai – akomponuojantis muzikos instrumentas, žemyne jis įvelka į ritmą ir bendrą skambesį smuiko solo, Kretoje – kretietiškos lyros solo (apie kretietišką lyrą išsamiau skaitykite čia: www.manokreta.lt/kretos-lyra). Labai retai su laouto grojamos solinės partijos. Jei gruodžio 18 d. per Kretos muzikos vakarą išgirsite laouto solo – žinokite, kad Jums labai pasisekė. Abu su Jurgita visiems linkime smagaus Kretos muzikos vakaro šiandien Vilniuje! Per jį laouto tikrai galima vadinti liutnia, nes, kaip ir minėjau, tikslesnio lietuviško atitikmens šio muzikos instrumento pavadinimui nėra. Tačiau reikėtų žinoti, kad kretietiška liutnia nėra ta barokiškoji, kurią labiau žinome Lietuvoje. Belaukiant Kretos muzikos vakaro kviečiu paklausyti „Erotokritos“ – graikų kalbą išaukštinančios Vintzento Kornaro dainuojamos poemos, kurią atlieka Manolis Manusakis, spauskite čia: https://youtu.be/_ZzvaLAu-Xo – Manolis šiandien brazdins savo laouto Vilniuje. Antrasis laouto šiandien bus Mano Karterio rankose – nuotrauka iš jo feisbuko paskyros iliustruotas šis tekstas 
.
Norite sužinoti daugiau apie Kretos muzikos istoriją ir kultūrą? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
