Heraklionas: išlikę liūtai Kretoje

Heraklionas: išlikę liūtai Kretoje. Kreta, Graikija | Mano Kreta
Heraklionas: išlikę liūtai Kretoje. Kreta, Graikija | Mano Kreta

Heraklionas: išlikę liūtai Kretoje. Kretoje būta liūtų, bet iki mūsų dienų išliko tik akmeniniai – sparnuoti Venecijos Respublikos valdymo simboliai. Puošiantys dožų laikus menančius Herakliono, Chanios ir Retimno pastatų fasadus. Ir vienų, ir kitų liūtų istorijos – nepaprastai įdomios. Kokie ir kur tie liūtai Kretoje?

Liūtai Kretoje – šiek tiek istorijos

Nėra jokių abejonių, kad liūtai Kretoje ir Graikijoje vaikščiojo dar antikiniais laikais. Liūtų atvaizdų netrūksta Mino civilizacijos piešiniuose, freskose ir statulėlėse, apie senovės Graikijos miškuose gyvenusius liūtus rašė Aristotelis ir Herodotas. Apie susitikimą su laukiniais liūtais minima aprašant 480 m. prieš mūsų erą vykusį persų karaliaus Kserkso I kariuomenės žygį per Makedoniją.

Tuometiniai Graikijos liūtai buvo gerokai mažesni už mums dabar pažįstamus. Spėjama, kad tai galėjo būti paskutiniai europinių urvinių liūtų (lot. panthera leo spelaea) individai. 2015 metų pavasarį speleologai pietų Kretoje esančiame Astijo urve aptiko gerai išlikusius tokio urvinio liūto griaučius, kuriems – apie 140 tūkst. metų. Pagal juos nustatyta, kad to meto europinis liūtas buvo dabartinio labradoro šuns veislės dydžio ir svėrė apie 60 kg. Aišku, iki pirmosios Europos civilizacijos suklestėjimo tie urvinukai galėjo gerokai pasikeisti. Bet manoma, kad europinis liūtas buvo perpus mažesnis už mums pažįstamą dabartinį iki 250 kg sveriantį žvėrių karalių.

Liūtų medžioklė antikos laikais buvo populiari graikų ir romėnų pramoga. Prie jų išnykimo prisidėjo ir be kovų su liūtais neapsiėjusios gladiatorių kautynės. Yra žinių, kad paskutiniai liūtai šiaurinėje Graikijoje gyveno iki 100 mūsų eros metų. Jie minimi aprašant medžiokles ir keliones Makedonijoje, prie Aliakmono upės.

Atgalios į Kretą ir į Graikiją liūtai sugrįžo po 1000 metų akmeniniu pavidalu – juos atsigabeno venecijiečiai, kurių galingos pirklių valstybės simboliu tapo sparnuotas liūtas – šv.Morkaus Evangelisto simbolis. Iki IX a. pradžios stiprėjančios krikščioniškos Venecijos Respublikos globėju buvo šv.Teodoras Amasietis. Bet 828 m. Venecijos dožo Giustiniano Partecipazio iniciatyva iš musulmonų užimtos Aleksandrijos buvo išvogti šv. Morkaus palaikai ir slapčia atgabenti į Veneciją. Nuo tada šv. Morkus (italų, graikų ir daugelyje kitų kalbų geriau žinomas kaip šv. Markas) tapo Venecijos globėju, o jį simbolizuojantis sparnuotas liūtas – Venecijos simboliu.

Sparnuotųjų liūtų simbolika

Kodėl sparnuotas liūtas simbolizuoja šv. Morkų? Ankstyvojoje krikščionybėje formuojantis simbolinei ikonografijai keturi evangelistai dažnai buvo vaizduojami kaip keturios sparnuotos būtybės. Matas – žmogus su sparnais, Morkus – liūtas su sparnais, Lukas – jautis su sparnais, Jonas – erelis. Tokį vaizdavimą nulėmė Senajame Testamente aprašoma Ezechielio pranašystė. O taip pat viduramžiais nusistovėjęs Šventojo Rašto aiškintojų požiūris į evangelijas. Matas pabrėžia žmogiškąją Jėzaus prigimtį, Morkus pristato Jėzų kaip išpranašautą žydų tautos liūtą, Lukas mato Jėzų kaip auką už visą pasaulį (jautis ilgą laiką buvo aukos gyvulys), o Jonas erelio skrydžiu pakylėja Jėzų iki dangaus – labiau nei kiti evangelistai iškelia jo dieviškumo idėją.

Venecijietiškas sparnuotas šv. Morkaus liūtas dažniausiai vaizduojamas su atversta Biblija, ant kurios – lotyniškas įrašas: PAX TIBI MARCE EVANGELISTA MEUS (liet. Taika tau, Morkau, mano evangeliste). Toks pats liūtas daugiau kaip 500 metų žvelgia ir nuo Kretos sostinės Herakliono molo Koules forto vakarinės sienos. Nepaisant salą siaubusių karų jis išsisaugojo taip pat puikiai kaip ir jo bendraamžis kitas Herakliono miesto simbolis – Liūtų fontanas (jo nuotrauką rasite čia: https://goo.gl/5MKBAp). Bet apie fontaną geriau pasakoti gyvai, kai susitiksime per MANO KRETOS ekskursiją.

Norite prisijungti prie Audriaus MANO KRETA organizuojamos ekskursijos, sužinoti daugiau, apie Kretą, salos istoriją, tradicijas? Keliaukite su Audriumi asmeninėje ekskursijoje, atsiųskite užklausą, spauskite čia >>


Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>

Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>

Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą? Susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com

Dalintis |
+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.