
„Laukiniai Kretos žolynai – mūsų turtas ir sveikata,“ – dėstė tarp žolių paskendusi linksmų plaučių moterėlė Vasiliki, kuri su dviem dukterimis turi raganiškos atmosferos taverną prie Psiloričio kalnų.
Praktiškai visus patiekalus jos gamina malkomis kūrenamose krosnyse (virtuvėje yra net trys skirtingos!), o klientus, kurie paprašo majonezo arba kečupo, pasiunčia kur nors toliau į Retimną arba Heraklioną.
„Kretietiška virtuvė tuo ir ypatinga, kad jos patiekalams nereikia jokių prieskonių. Nebent druskos, pipirų ir citrinos. Svarbiausia – patys pirminiai produktai, jų grynas skonis ir jų šviežumas, – su užsidegimu pasakojo Vasiliki. – Berniuk mano, tu tik įsivaizduok, kas būtų, jei virdamos laukines žoles pridėtume prieskonių?! Kažkoks marmalas, jos prarastų visą savo skonį!“
Kokio skonio laukiniai Kretos žolynai? Labai sunku nusakyti. Geriausia – paragauti. Retam kuriam jos patinka iš pirmo karto, bet retas kuris pamiršta tą šviežumą ir energiją, kurią suteikia kiekvienas į burną įdėtas stiebas.
Jei saloje lankysitės balandį ar gegužės pradžioje, tikrai dar turėtumėt sutikti peiliais apsiginklavusių moterėlių, kurios lakstys po kalnus ir rinks laukines žoles. Jų ir klauskite, kur geriausia ragauti šio Kretos turto. Arba kreipkitės į mane – mielai nuvešiu į svečius pas Vasiliki ir išradingąsias jos dukras.
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie gastronominius atradimus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti dėl tradicinių Kretos ir Graikijos valgių, susisiekite tiesiogiai – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com