Koufonisi salos purpuras. Labai norėčiau tikėti, kad ant mano delno – nuolaužos arba bent giminaitės tų mureksinių moliuskų kriauklių, iš kurių prieš 2000 metų buvo išgaunamas imperatoriškasis purpuras – pats brangiausias dažas antikos pasaulyje. Tais laikais jo gamyba klestėjo šalia pietryčių Kretos krantų esančioje Koufonisi saloje, apie kurią pasakoju čia: https://bit.ly/2lWPf6a
Apie 26 000 eurų už pusę kilogramo purpurinės spalvos šilko! Toks būtų 150 tūkst. antikinės Romos dinarų ekvivalentas šiais laikais. Tiek reikėjo pakloti už purpurinį šilko audinį IV amžiaus pradžioje Romos imperiją valdant imperatoriui Diokletianui. Purpuriniai dažai antikoje buvo beprotiškai brangūs dėl jų gamybos metodo. Norint gauti pusę kilogramo dažų, reikėjo iš jūros ištraukti ir pertrinti apie 60-70 tūkstančių mureksinių moliuskų. Iš jų buvo gaunama vos 6-7 kg dažų žaliavos, kurią išgarinus likdavo tik puskilogramis pačių dažų – jų užtekdavo 2-3 kg vilnos nudažymui.
Koufonisi salos purpuras, kur jį naudojo?
Vien dėl to purpuriniai audiniai antikoje buvo prabangos dalykas. Purpuru spindintys drabužiai atspindėdavo statusą visuomenėje. Tik vyresnieji Romos magistratai galėjo sau leisti dėvėti ‘toga praetexta’ – baltos spalvos togą su purpurine juostele. Dar prabangesne ‘toga picta’ – purpurine toga su aukso juostele – galėjo apsirengti Romos triumfą švenčiantys generolai, o vėliau tik Romos imperatoriai. Ilgainiui posakis „pasidabino purpuru“ reiškė, kad tas žmogus tapo imperatoriumi.
Subyrėjus Romos imperijai purpurinių dažų gamybą ir naudojimą griežtai kontroliavo Bizantijos imperijos valdininkai – purpuriniais drabužiais galėjo puoštis tik imperatoriškoji šeima. IX amžiaus Konstantinopolyje atsirado terminas ‘gimęs purpure’, graikiškai ‘porfyrohenitos’ (gr. πορφυρογέννητος) – taip buvo apibūdinami sosto paveldėtojai. Terminas vėliau buvo vartojamas Europos viduramžių monarchų.
Purpurinės spalvos gamybos paslaptys buvo prarastos 1453 metais osmanams užėmus Konstantinopolį. Tik praėjus daugiau kaip 200 metų anglas Viljamas Koulas (William Cole) iš Bristolio 1684 m. iš naujo atrado purpurinės spalvos gamybos būdą. O XIX amžiuje tarp chemiko italo Bartolomeo Bizio ir prancūzo zoologo Žosefo Anri Lakaz-Diutjė (Josèphe-Henri de Lacaze-Duthiers) užvirė arši purpurinė diskusija, nes kiekvienas iš mureksinių moliuskų gavo kardinaliai skirtingas spalvas.
Tad kokios spalvos imperatoriškasis purpuras? Paprastai sakant, tai – tarpinis variantas tarp raudonos ir mėlynos. Kadangi dažai būdavo išgaunami natūraliai iš skirtingos rūšies ir kiekio moliuskų, jų spalva varijuodavo nuo vyšninės raudonos iki raudonai violetinės ir visų jų atspalvių.
Nuotraukos apatiniame dešiniajame kampe pridėjau du spalvos pavyzdžius pagal tuos spalvų kodus, kuriuos pateikia spaudos dizaineriai, iš anksto perspėjantys, kad joks ekranas negali perduoti tikro purpuro, kuriuo mirgėjo imperatoriški drabužiai. Gal norėtumėt tokiais apsirėdyti per atostogas Kretoje? 😉 👑 🏺 🌊 Štai toks Koufonisi salos purpuras ir istoriją apie vertingąjį dažą.
Norite apsilankyti ypatingose ir išskirtinėse Kretos vietose? Sužinoti daugiau apie Kretos istoriją ir kultūra? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijose su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų? Norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą? Susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
