google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Chanijos (Chania) senamiestis

Venecija Kretoje. Tik nėra kanalų. Nepaisant salą niokojusių karų ir sukilimų Chanija išsaugojo stulbinančią venecijietišką architektūrą, kurios simboliu tapo senojo uosto švyturys. Bet kur kas svarbiau, kad su senąja architektūra liko ir magiškai jauki atmosfera, kuria Chania apgaubia kiekvieną savo svečią.

Daugiau kaip 400 metų, nuo 1209 iki 1669 metų, Kreta priklausė Venecijos Respublikai. Todėl daugelis gatvių bei gatvelių senojoje Chanijoje – beveik tokios pat, kokios buvo prieš 400, 600, o gal net 700 metų! Rytinėje senamiesčio dalyje galima matyti ir bizantinės tvirtovės griuvėsius, kurie byloja kur kas gilesnę šio miesto istoriją – archeologai yra nustatę, kad bizantinė tvirtovė buvo pastatyta ant Bronzos amžių menančių pamatų: Mino civilizacijos laikais Chanijos miesto teritorijoje klestėjo gyvenvietė, kurią senovės Graikijos autoriai vadina Kydonija.

Kavinukėmis, užeigomis, parduotuvėlėmis, juvelyrų ir menininkų  dirbtuvėmis pripildytas Chanios senamiestis įtraukia: čia galima vaikščioti,  vaikščioti ir vaikščioti kaskart atrandant vis kažką naujo. Tarp tų atradimų galėtų būti:


• Senasis uostas ir venecijietiškas švyturys
Chanijos senamiesčio širdis! Pati geriausia vieta pradėti pažintį su įspūdingiausiu Kretos miestu. Patariu pėsčiomis apsukti visą uostą, nueinant iki pat senojo venecijietiško švyturio, kuris tapo Chanios simboliu. Jis pastatytas XVI amžiaus pabaigoje ir tarnavo ne tik nuoroda atplaukiantiems laivams, bet ir uosto vartų įtvirtinimu: Venecijos Respublikos valdymo metais įplaukimas į uostą buvo užtveriamas grandinėmis, kurių vienas galas buvo tvirtinamas prie Firka forto, o kitas – prie švyturio.1824-1832 metais, kai Kretą valdė osmanai, švyturys įgavo minareto formą ir įgijo naują vardą – jis imtas vadinti egiptietiškuoju, nes tuo metu Chaniją valdė Egipto kariuomenė. Išgyvenęs visas okupacijas švyturys labiausiai nukentėjo per bombardavimą II-ojo pasaulinio karo metu. Galutinai restauruotas 2005 metais.

• Firka fortas ir Jūreivystės muziejus
Vakariniame senojo uosto pakraštyje yra geriausiai išsilaikiusi venecijietiškos tvirtovės gynybinių sienų dalis. Pastatyta siekiant apsaugoti miestą nuo piratų, vėliau miestą saugojo ir nuo osmanų užpuolimų. 1645 metais miestą galiausiai užėmus osmanams ji buvo paversta kareivinėmis ir kalėjimu. Šiandien dalį fortą užima Jūreivystės ir laivininkystės muziejus, kurio ekspozicijoje yra 13 skyrių per du aukštus. Čia saugoma daugiau kaip 2500 eksponatų: žemėlapių, paveikslų, fotografijų, laivų modelių ir jūreivystės objektų. Po viešnagės muziejuje galima pakilti ant forto sienų viršaus – iš čia atsiveria puikus vaizdas į senąjį Chanios uostą.

• Kiučiuk Hassan Paša mečetė
Kitaip dar vadinama Janyčarų mečete, nes Kretą okupavę Osmanų imperijos kariai – janyčarai – finansavo jos statybą ant nugriautos krikščioniškos šventyklos, dedikuodami mečetę pirmajam Chanijos garnizono vadui Kiučiukui Hassanui Paša. Kretiečiai dažniau mečetę vadina ‚Jali Tzami‘ (Giali Tzami, gr. Γιαλί Τζαμί) – jūros mečete, nes ji stovi prie pat vandens senajame uoste. Kaip maldos namai mečetė veikė iki 1923 metų, iki pat 1939 m. prie jos stovėjo ir minaretas, kurį buvo nuspręsta nugriauti, nes Chanijos gyventojai nenorėjo, kad įplaukiantys į uostą kapitonai pirmiausia matytų skaudžios okupacijos simbolį. Ligi šiol mečetė naudojama visuomeninėms reikmėms: čia rengiamos parodos, su ekspozicijomis trumpam įsikuria muziejai, savo darbus pristato tautodalininkai ir pan. – kaskart atvykęs į Chanią nežinai, ką rasi mečetės viduje.

• Chanijos Metropolija – Dievo Motinos katedra
Didžiausia ir svarbiausia Chanijos graikų ortodoksų cerkvė, dabartinį savo pavidalą įgavusi 1860 metais – būtent tada, kai Kretą vis dar valdė Osmanų imperija. Spaudžiami didžiųjų valstybių osmanai XIX amžiaus viduryje vis labiau nusileisdavo vietinių graikų reikalavimams, todėl iki 1866 metų sukilimo musulmonų valdomoje Kretoje iškilo ne viena krikščioniška šventovė.  Dievo Motinos katedra buvo pastatyta nugriovus XIV amžiuje statytą cerkvę, kurioje osmanai buvo įkūrę muilo gamyklą. Chanios paša leido, kad viename buvusios cerkvės kampe liktų Dievo Motinos šventasis paveikslas – ikona, šalia kurios tikintieji graikai nuolat palikdavo degančią aliejinę žvakę. Legenda byloja, kad vienam iš muilo gamyklos darbuotojų apsireiškė Dievo Motina, prašydama išvykti iš Chanijos, pasiimant ir ikoną. Taip jis ir padarė. Neilgai trukus pašos sūnus įkrito į šulinį netoli muilo gamyklos ir stipriai susižalojo. Paša ėmė melstis Dievo Motinai prašydamas išgelbėti sūnų mainais pažadėdamas grąžinti bažnyčią tikintiesiems krikščionims. Berniukas išgyveno, o paša ištesėjo savo pažadą, skirdamas lėšų naujos cerkvės statyboms – ji galiausiai tapo puošniaja Dievo Motinos katedra.

• Romos katalikų bažnyčia ir liaudies buities muziejus
Priešais Chanios metropoliją perėjus pro vartus į gana uždarą kiemelį galima užsukti į vieną iš trijų Kretos katalikų bažnyčių, pastatytą 1879 metais toje pačioje vietoje, kur nuo 1566 metų veikė popiežiaus Pauliaus V dekretu palaimintas kapucinų vienuolynas. Šalia bažnyčios tame pačiame kieme įkurtas liaudies buities muziejus, pavadintas „Kretietiškais namais“. Jį įkūrė dvi Chanijos gyventojos – Aspasija Bikaki ir Irini Koumandraki, norėdamos savo mokinius supažindinti su tradiciniais amatais. Tarp gausybės įvairiausių buities daiktų itin išsiskiria didelė tekstilės ir siuvinių kolekcija – su ja muziejaus įkūrėjos išsaugojo retus siuvinėjimo pavyzdžius iš visos Kretos.

• Chanijos archeologijos muziejus
Nedidelis muziejus 1963 metais įkurtas buvusio venecijietiško šv. Francisko vienuolyno patalpose. Muziejaus eksponatai supažindina lankytojus su antikine Kreta: dauguma artefaktų – iš senovės Graikijos ir Romos imperijos laikų, taip pat galima sužinoti apie Chanios regioną vėlyvajame neolite ir bronzos amžiuje, kai Kretoje klestėjo Mino civilizacija.

• Achmed Aga minaretas ir tavernų gatvė
Tai vienas iš dviejų Chanijoje išlikusių minaretų, priklausiusių mečetei, kurios patalpose dabar įkurta teatro ir koncertų salė. Minaretas yra Hatzimichali Daliani gatvėje, kuri pastaruoju metu itin mėgstama miestiečių, nes joje gausu užeigų, tavernų, restoranų su išradingais valgiaraščiais. Sakoma, kad tavernose prie Achmed Aga minareto neįmanoma nusivilti maistu.

• Agora – senasis Chanios turgus
Uždaras kryžiaus formos turgus atidarytas nuo ryto iki popietės kasdien, išskyrus sekmadienius. Čia apsipirkti ateina tiek Chanios gyventojai, tiek poilsiautojai: šalia mėsininkų ir žuvininkų savo parduotuvėles įkūrę ir įvairiausių kretietiškų produktų pardavėjai, siūlantys alyvuogių aliejų, medų, žoleles, natūralias kosmetikos priemones, suvenyrus ir pan.

• Skridlof odininkų gatvė
Nuo seno čia buvo įsikūrusios odos gaminių dirbtuvės bei parduotuvės. Keletas dirbtuvių gamino tradicinius vyriškus ilgaaulius batus ‘stivania‘ (gr. στιβάνια) – dar yra tokių odininkų, kurie tokius batus čia gamina iki šiol! Bėgant laikui gatvė keičia savo veidą, joje atsiranda vis įvairesnių parduotuvių, bet ligi šiol miestiečiai traukia į Skridlof gatvę odinių gaminių: avalynės, rankinių, piniginių, diržų, aksesuarų.

■ MANO KRETOS pasiūlymas
Viešnagę Chanijoje su daugiau nuorodų į lankytinas miesto vietas galiu pateikti atskiru maršrutu nuomojantiems automobilį: dėl maršruto ir automobilio nuomos rašykite el. paštu manokreta@gmail.com, o jeigu norėtumėt Chanią aplankyti su ekskursija, pasirinkite, kurį variantą renkatės, spauskite oranžinį mygtuką:

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.