Šešių dalių pasakojimų ciklas – „Atostogos Peloponese“ – V dalis – „Mikėnai ir Epidauras“.
Griuvėsiai, kurie daro įspūdį net tiems, kam įprastai griuvėsiai neįdomūs. Taip galėčiau apibūdinti Mikėnus ir Epidaurą – dvi Peloponeso vietas, kurias tiesiog būtina aplankyti keliaujant po šį kraštą.
Be Kretos Mino civilizacijos nebūtų Mikėnų kultūros Peloponese. Be Mikėnų kultūros vargu ar būtų suklestėję senovės Atėnai, o be kultūrinio Atėnų ir kitų senovės graikų miesto pakilimo turbūt ligi šiol laipiotume medžiais.
Lankantis apie 1450-1100 metais prieš mūsų erą klestėjusiuose Mikėnuose buvo nepaprastai įdomu atrasti abiejų civilizacijų – Kretos Mino ir Peloponeso Mikėnų – akivaizdžias sąsajas ir kiek nusivilti, kad mikėniečiai buvo prasti minojiečių kopijuotojai. Užtat karingi. Tai liudija Mikėnų sienos – tos pačios, kurias mini Homeras savo „Iliadoje“, nes iš čia pajudėjo karaliaus Agamemnono kariauna link Trojos.
Lankantis apie IV amžiuje prieš mūsų erą statytame, o vėliau ne kartą tobulintame Epidaure nustebino tiek antikinio teatro akustika, tiek visas senovės graikų gydyklų komplekso mastas. Kur daugiau, jei ne čia, galima suvokti posakio „sveikame kūne sveika siela“ prasmę.
Nuotraukų galerija: Mikėnai ir Epidauras
► Pavasariškais žiedais pasipuošusi ir MIkėnų archeologinė vietovė.
► Dar nebuvo gimę Archimedas su Pitagoru, o mikėniečiai tokius akmeninius luitus dėliojo kaip kaladėles. Idealiai lygiai!
► Pasisekė! Nufotografuoti Mikėnų archeologinės vietovės Liūtų vartus be minios žmonių nėra taip paprasta.
► Prie įėjimo į Atrėjo lobyną (Agamemnono kapą) Mikėnuose. Tuos akmenis žmonės taip lygiai sudėjo prieš 3300 metų! Prie įėjimo į Atrėjo lobyną – į tolo tipo kapą, pastatytą apie 1350 prieš mūsų erą. Jis pakeri tiek dydžiu, tiek apdailos kokybe.
► Atrėjo lobynas panašus į milžinišką bičių avilį. Įdomiausia, kad įeinant pro duris prie jo zujo bitės.
► Epidauro teatrui – beveik 2500 metų ir jame vis dar vaidinami spektakliai.
► Epidauras toks garsus savo teatru, kad daug kas užmiršta, jog teatras – tik viena dalis didžiulio gydyklų komplekso, kur suplūsdavo antikos žmonės stiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą, nes pagal legendą būtent Epidaure gimė gydymo dievas, Apolono sūnus Asklepijus. Gal dėl to Epidaure tvyro ypatinga atmosfera – čia taip ir norisi prisėsti ant kažkokio akmens ir atsipalaiduoti.
Norite keliauti kartu?
Apsilankyti ypatingose Kretos vietose? Nuvykti į kontinentinę Graikiją ar kitas Kikladžių, Dodekaniso ar Jonijos jūros salas? Kilti į kalnus, leisit į tarpeklius? Paragauti skanių ir sveikų kretietiškos ir graikiškos virtuvės patiekalų autentiškose tavernose, kurios plačiai nereklamuojamos turistinėse brošiūrose ir virtualiuose skelbimuose, bet neabejotinai vertos gurmaniškos viešnagės? Susisiekite su MANO KRETA, dėl asmeninės ekskursijos >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
► Kitus šešių dalių ciklo „Atostogos Peloponese“ pasakojimus rasite čia:
- „Atostogos Peloponese“ – I dalis
- „Atostogos Peloponese“ – II dalis – „Nafplio atradimai“
- „Atostogos Peloponese“ – III dalis – „Rytas“
- „Atostogos Peloponese“ – IV dalis – „Parnono kalnai ir Leonidio kaimas“
- „Atostogos Peloponese“ – V dalis – „Mikėnai ir Epidauras“
- „Atostogos Peloponese“ – VI dalis – „Sounio“
