Artišokai: laukiniai ir naminiai. Kuo jie skiriasi? Ir kuo panašūs?
„Palikau jums artišokų! Laukinių artišokų!“ – pabrėžė kaimynė. Kol mes vaikščiojom po Kretos kalnus (fotoreportažą rasite čia: https://bit.ly/2SIbpXg), kaimynė aplink namus artišokų derlių rinko ir mums lauktuvių maišelį prie durų paliko telefonu palinkėjusi: „Valgykit į sveikatą! Jokie virusai nepuls!“
Kretoje kiekvieną pavasarį ore tvyro „laukinių“ artišokų kultas 🌿 Žodį „laukinių“ į kabutes įdėjau ne veltui, nes dažniausiai jie auginami daržuose arba laisvoje žemėje aplink namus – išsikeroję augalai daug vietos užima, todėl ilgainiui ir visiškai sulaukėja – auga ir žaliuoja be jokios žmogaus priežiūros. Be to, yra dygūs! Netyčia darže pasisukiojęs prie tokio gali ilgai gydytis odos įbrėžimus.
Iš kur kilęs pavadinimas?
Graikiškas augalo pavadinimas ‘ahriaginara’ (gr. αγριαγκινάρα) tiesiogiai verčiasi kaip laukinis artišokas, bet kitose kalbose jis vadinamas visai kitaip: angliškai – ‘kardun’ (ang. cardoon), rusiškai – ‘kardon’ (ru. кардон), lietuviškai – dygusis artišokas. Manau, nuotraukose skirtumas akivaizdus: dygieji „laukiniai“ artišokai savo adatėlėmis gerokai skiriasi nuo sukultūrintų glotniųjų, kuriuos nufotografavau vasarį, kai po kelionės į Romą namuose prasidėjo artišokomanija: ne paslaptis, kad jos iniciatoriai – Romos lietuviai kolegos žurnalistai Paulius ir Jurga Jurkevičiai, plačiau apie mūsų pažintį ir skanią artišokų vakarienę esu rašęs čia: http://bit.ly/2OEhBhl
Bet grįžkime prie dygiųjų artišokų kulto Kretoje. Taigi, artišokai: laukiniai ir naminiai. Kaip žinia, glotnieji artišokai natūralioje gamtoje neauga – tai sukultūrintas augalas, reiklus šilumai, šviesai, drėgmei, jo privalumas – didesnis pumpuro žiedsostis, t.y. ta dalis, kuri yra valgoma nulupus artišoką. Dygiojo artišoko žiedsostis dažnai net dvigubai mažesnis, bet kretiečiams ne dydis rūpi 🍃
„Dygiuosius auginu, nes jie mažiau priežiūros reikalauja ir jų skonis nesulyginamas su tais kultūriniais. Plius belaukiant pumpurų jaunus lapų kotelius galima valgyti!“ – atrėžė man kitas kaimynas Mironas, kai jo užklausiau, kodėl jis augina tik dygiuosius.
Kaip valgomi ir kuo naudingi?
Taip, kultūrinių artišokų valgomi tik pumpurai, dygiųjų – ir pumpurai, ir jauni lapų koteliai, ir netgi dalis šaknies. Taip, skonis skiriasi. Sukramčius šviežią dygiojo artišoko žiedsostį žoliškai gailus skonis staiga ima keistis – burnoje pasijunta saldumas, kuris būna stipresnis prieš valgant žiedsostį šiek tiek apšlaksčius citrinų sultimis. Beje, kretiečiai dygiuosius artišokus dažniausiai valgo tik žalius, jų termiškai neapdorodami.
Apie artišokų naudą kepenims, inkstams, virškinimo sistemai, odai ir imuninei sistemai tiek straipsnių prirašyta, kad nesikartosiu. Senovės graikai artišokus vertino labiau už bet kurias daržoves. Ir būtent dygiuosius, nes prieš 2500 metų jų dar niekas nebuvo sukultūrinęs. Dabarties kretiečiai nuo savo protėvių neatsilieka ir kantriai juos valydami (jie labai dygūs!) cituoja Gajų Plinijų Vyresnįjį, kuris prieš 2000 metų savo „Gamtos istorijoje“ parašė: „Nė dienos be artišoko!“
Ačiū kaimynams, kad padeda šį šūkį paversti realybe. Artišokomanija Kretoje tęsiasi! Pažadu kitą pavasarį į ją įtraukti ir MANO KRETOS keliautojus 👍 🌿 ☀️
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie gastronominius atradimus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti dėl tradicinių Kretos ir Graikijos valgių, susisiekite tiesiogiai – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
