Vieta, kur antikos žmonės sėmėsi sveikatos – Lissos, daugiau negu tūkstantį metų pietvakarių Kretoje gyvavęs miestas, kurio didybę dabar primena tik kolonų, kapitelių ir antablementų likučiai, palikti Kandouni kalvos papėdėje šalia mozaikomis puošto asklepiono griuvėsių. O visai šalia – Agios Kyriakos cerkvė prie Lissos
Lissos asklepionas
Archeologai teigia, kad Lissos slėnyje gyvenvietė buvo dar Mino civilizacijos laikais. Helenistiniu laikotarpiu ji išaugo į miestą: Lissos klestėjo 323–46 metais prieš mūsų erą, kai tapo galingojo Elyros miesto uostu ir gydymo dievo Asklepijaus kulto vieta, nes šalia terminių šaltinių buvo įkurta antikinė sanatorija – asklepionas. Į jį stiprinti ir taisyti sveikatos plūsdavo žmonės iš visos Kretos.
Spėjama, kad įsigalint krikščioniškajam tikėjimui mūsų eros pradžioje ėmęs tuštėti Lissos miestas buvo gerokai apgriautas per stiprų žemės drebėjimą VII amžiuje, o galutinai sunaikintas – per nuožmius arabų saracėnų antpuolius IX amžiuje.
1957-1960 metais Lissos slėnyje kasinėjimams vadovavęs garsus graikų archeologas Nikolaos Platonas priėjo išvados, kad Lissos asklepiono žyniai ir miesto vadovai buvo itin įtakingi antikiniame pasaulyje: tai byloja ne tik amžininkų įrašai, bet ir surastos Lissos miesto monetos, kuriose vaizduojama deivė Artmidė, delfinas ir užrašas LISION, nurodantis, kad tai – lisiečių pinigas.
Lissos griuvėsiuose buvo indentifikuotos antikinio teatro, akveduko, kapinių vietos. Surastų statulų likučiai nurodo, kad senovės graikai čia labiausiai garbino deivę Artemidę, gydymo dievą Asklepijų, jo dukrą švaros ir sanitarijos deivę Higėją, o vėliau Romos imperijos metais – požeminio pasaulio dievą Plutoną. Geriausiai iki šių dienų išliko senojo asklepiono mozaikos, kurios niekaip ypatingai nesaugomos – paliktos po atviru dangumi, prie jų kiekvienas gali prieiti ir per jas pasivaikščioti. Daugelis kitų Lissos radinių saugomi Herakliono ir Chanios archeologijos muziejuose.
Bet Kretoje niekada nežinai, už kokių durų koks lobis laukia. Šiuolaikiškai iš išorės atrestauruota Agios Kyriakos cerkvė, stovinti netoli antikinio Lissos asklepiono griuvėsių iš pirmo žvilgsnio nežada nieko įdomaus. Kol neįžengi vidun ir nepamatai, kad ant vidinių sienų išlikę XIV-XV amžiuje tapytų freskų fragmentai. Kai akis apsipranta jų margumyne, imi pastebėti daugiau detalių: pavyzdžiui, antikinių kolonų fragmentus, kurie panaudoti tiek cerkvės statybai, tiek jos interjerui pagražinti.
Agios Kyriakos cerkvė
Archeologai teigia, kad šventojo Kyriako cerkvė pastatyta ant kur kas senesnės cerkvės pamatų, kurių statybai IV-V amžiuje buvo panaudoti akmenys iš antikinio Lissos miesto. Nežinoma tik, kam ji buvo dedikuota, nes šventasis Kyriakas gyveno V-VI amžiuje, tad senoji cerkvė tikrai negalėjo būti dedikuota jam. Spėjama, kad ji sugriuvo po galingo VII a. įvykusio žemės drebėjimo ir atstatyta buvo gerokai vėliau.
Norėtumėte ir Jūs užsukti į šią ar panašią unikalią vietą Kretoje, tuomet keliaukite su MANO KRETA asmeninėje ekskursijoje >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie šventąsias vietas ir vienuolynus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie piligrimines vietas, vienuolynus Kretoje ar Graikijoje, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
