Mes buvome operoje! Tai didžiulis įvykis! Nes Kretoje opera retesnė už lietų vasarą. Žiūrint plačiau: apie mitinį Kretos karalių Idomenėją pasakojanti Volfgango Amadėjaus Mocarto opera Kretoje pastatyta pirmąkart per 240 metų!
Mudu su Jurgita labai džiaugiamės kretietišką „Idomenėjo“ pastatymą pamatę gyvai ir kviečiame Jus daugiau sužinoti apie operą, jos istoriją, kretietišką jos pastatymą ir legendą apie Idomenėją.
Idomenėjas: operos istorija
„Idomeneo, re di Creta ossia Ilia e Idamante“ – toks originalus itališkas operos pavadinimas, kuris lietuviškai skamba kaip „Idomenėjas, Kretos karalius arba Ilija ir Idamantas“ (toliau tekste – „Idomenėjas“).
Kodėl pavadinimas itališkas? Nes XVIII amžiaus pabaigoje libretą operai sukūrė italų muzikantas ir poetas, abatas Džiambatista Varesko (Giambattista Varesco) pagal prancūzų dramaturgo Antuano Danšė (Antoine Danchet) tekstą. Beje, pastarasis irgi nebuvo originalus – pirmąkart legendą Idomenėją prancūzų kūrėjai į sceną perkėlė 1705 metais.
Nepavyko rasti atsakymo, kodėl Mocartas ėmėsi statyti operos apie Kretos karalių. Galbūt jam patiko legenda, o galbūt norėjo į suaugusio muziko kelią žengti su muzikiniu pasakojimu iš salos, kurioje užgimė pirmoji Europos civilizacija – juk muzikos istorikai „Idomenėją“ vadina pirmąja brandaus / suaugusio Mocarto opera, kuri sukurta neapolietišku ‘opera-seria’ žanru.
Yra užfiksuota, kad Mocartas nuolatos bendravo su Varesko, kai šis rašė libretą. Kompozitorius ne kartą privertė perrašyti kelias scenas, kaip rašoma, „siekdamas psichologinės siužetinių posūkių tiesos“. Galiausiai Mocartas iš operos išmetė dvi arijas ir vieną duetą, kurie, pasako jo, vilkino veiksmą.
Pirmąkart opera buvo pastatyta 1781 metais Miunchene Bavarijos kurfiursto Karolio IV Teodoro maskaradui. Ir tai buvo vienintelis operos pastatymas, kurį matė pats Mocartas – jam gyvam esant opera nebuvo pastatyta daugiau nė vieno karto. Operą apie mitinį Kretos karalių Volfgangas Amadėjus Mocartas sukūrė būdmas 25-erių, o mirė praėjus 10-čiai metų nuo pastatymo, 1791 metais.
Operą apie Kretą pastatė kretietis su Niujorko teatru
„Į visus tris spektaklius visi bilietai parduoti. Į operą, kuri nėra labai žinoma ar garsi. Nekalbam apie „Aidą“ arba „Toską“, arba „Madam Buterflaj“. Ir tai įrodo, kad Kretos žmonėms reikia tokių renginių,“ – prieš premjerą duodamas interviu Graikijos nacionalinio dienraščio „To Vima“ leidžiamam žurnalui „ViMagazino“ džiaugėsi Myronas Michailidis. Kretietis, kurio dėka 2021-ųjų pabaigoje Kretos sostinėje Heraklione pirmą kartą buvo pastatyta opera „Idomenėjas, Kretos karalius“.
Vienas garsiausių klasikinės muzikos puoselėtojų Graikijoje Myronas Michailidis iki 2017 metų vadovavo valstybiniam Salonikų simfoniniam orkestrui – iki tol, kol buvo pakviestas diriguoti Erfurto filharmonijos ir operos simfoniniam orkestrui Vokietijoje. Ten ir pradėjo megztis ryšiai, kurių apogėjumi tapo „Idomenėjo“ pastatymas Herakliono kultūros ir konferencijų centre, puikia akustika pasižyminčioje „Andreo ir Marios Kalokerinu“ salėje. Pasižvalgyti virtualiai po Herakliono kultūros ir konferencijų centrą galite čia >>
Įgyvendinti Myrono svajonę Kretai dovanoti Mocarto operos apie Kretą pastatymą padėjo Atėnų filharmonijos orkestras ir Niujorko „Grattacielo“ teatro operos solistai, vadovaujami graikų režisieriaus Stefano Koronėjo. Beje, „Grattacielo“ teatrui „Idomenėjas“ buvo pirmas tarptautinio kūrybinio bendardarbiavimo vaisius.
Kalbant apie kretietišką pastatymą privalu išskirti Herakliono chorą, vadovaujamą Janio Kiagiadakio. Nes galingai atliktos choro partijos neabejotinai tapo kretietiško „Idomonėjo“ puošmena. Klausant skirtingų įrašų, kuriuos pavyksta rasti internete (vienu iš jų dalinuosi apačioje), choro atlikimas nėra toks išskirtinis, koks įsiminė klausant operą Heraklione.
Idomenėjas: legenda iš Homero „Iliados“
Kas tas Idomenėjas, apie kurį retai pasakojame per MANO KRETOS ekskursijas vis minėdami kito legendinio salos karaliaus – Mino – vardą? Idomenėjas – viena ryškesnių Homero epo „Iliada“ figūrų, Trojos karo dalyvis, prieš tai su kitais pretendentais varžęsis dėl gražiosios Elenos rankos.
Idomenėjas – Kretos karaliaus Mino anūkas, paveldėjęs sostą iš savo tėvo Deukaliono. Žinant, kad karalius Minas buvo dievo Dzeuso ir Finikijos princesės Europos sūnus, Idomenėjo kilmė dieviška: jis – dievų tėvo Dzeuso proanūkis.
Pagal „Iliadą“ kartu su įbroliu Merionu Idomenėjas į karą su Troja atvyko su 80 laivų. Jie abu slėpėsi mediniame arklyje užimant Troją, o Idomenėjas buvo vienas gerbiamiausių karaliaus Agamemnono bendražygių. Idomenėjo vardas minimas tarp devynių didvyrių, siekiančių susikauti su Hektoru dvikovoje. Homeras dažnai Idomenėją lygina su šernu.
Vėlesni senovės graikų mitai pasakoja, kad Idomenėjas grįždamas iš Trojos karo papuolė į audrą ir prašydamas Poseidono pagalbos pažadėjo paaukoti jo garbei pirmą gyvą padarą, kurį sutiks Kretoje tuo atveju, jei sėkmingai parsigaus iki jos krantų. Iš laivo išlipusį Idomenėją pirmas pasveikino jo sūnus Idamantas.
Apakintas siaubo Idomenėjas pasiryžo paaukoti (pagal kitą mitą versiją – paaukojo) savo sūnų jūros dievui – ir Kretą apėmė maras. Salos gyventojai ištrėmė Idomenėją – jis atsidūrė Salento pusiasalyje Kalabrijoje (Italija), kur įkūrė miestą ir pastatė Atėnės šventyklą. Galbūt todėl iki šių dienų kalabriečių dialektas – labiau graikiškas negu itališkas.
Mocartiška legendos apie Idomenėją versija
Mocarto operai libretą sukūręs Džiambatista Varesko kiek pakeitė šio mitologinio pasakojimo eigą – gali būti, kad prie to prisidėjo ir kompozitorius. Operoje į pirmą planą iškeliama Trojos princesės, Priamo dukters Ilijos ir Idomenėjo sūnaus Idamanto meilė. Ilija su kitais į nelaisvę paimtais trojėnais pasiekia Kretą dar prieš Idomenėjo sugrįžimą. Sutikusi Idamantą Ilija jį įsimyli – ir ta meilė yra abipusė. Bet Idamantas susižadėjęs su Elektra, kuri pradeda pavydėti jo meilės Ilijai.
Į Kretą sugrįžęs ir pirmąjį ant kranto sutikęs Idamantą Idomenėjas nusprendžia gelbėti sūnų nuo savo pažado Poseidonui – išsiųsti jį kartu su Elektra į jos gimtąjį Argą. Ilija meldžia neišskirti jos su Idamantu. Bet triumfuoja Elektra, kai Idomenėjas įsako sūnui kartu su ja sėsti į laivą. Vos tai atsitinka, įpykęs Poseidonas sukelia audrą į Kretą pasiųsdamas jūrų pabaisą.
Nepaisydamas Poseidono pykčio Idomenėjas atkakliai reikalauja Idamantą išvykti. Bet šis stoja į kovą su pabaisa ir ją nugali. Poseidono žynys perspėja Idomenėją, kad jis turi laikytis dievui duoto pažado ir paaukoti sūnų. Karalius nusprendžia paklūsti. Bet čia įsikiša Ilija, pasakanti atiduosianti savo gyvybę už mylimą Idamantą. Poseidoną sujaudina Ilijos pasiaukojimas ir per orakulą jis liepia Idomenėjui perduoti karaliaus sostą Idamantui iškart po jo vestuvių su Ilija, o pačiam išvykti iš Kretos. Kretiečiai gieda pašlovinimus dievams, Elektra pabėga persekiojama pavydo eirinijų.
Paklausykite „Idomenėjo, Kretos karaliaus“
Kol rašiau šį tekstą internete perklausiau ir peržiūrėjau net kelis „Idomenėjo“ įrašus. Labiausiai patiko 2005 metų birželį Milano „La Scala“ pastatyto spektaklio įrašas „Youtube“ kanale. Juo užfiksuotas dirigento Danielio Hardingo (Daniel Harding) debiutas, jis puikiai pakeitė garsųjį Riccardo Muti.
Šio „La Scala“ pastatymo vaizdo įrašu ir dalinuosi apačioje. Beje, Idamanto partija parašyta mecosopranui, todėl jo vaidmenį Mocarto operoje dažniausiai atlieka moterys. Gero klausymo!
