„Papara“ (gr. παπάρα) – šiuo linksmu žodžiu kretiečiai linkę apibūdinti ne patiekalą, o valgymo būdą. Atsilauži minkštos baltos duonos gabaliuką, pamirkai į alyvuogių aliejų arba kokį kitą padažą, kuris, pavyzdžiui, liko nuo skaniai suvalgytų salotų arba troškinio – ir dedi į burną. Pastarosiomis dienomis Kretos tavernose ‘paparinam’ dažniau nei įprastai! Kiekvienas šeimininkas nori pasigirti juo – ką tik išspaustu šviežiu alyvuogių aliejumi, kuris skaniai pasičepsint vadinamas „ahureleo“ (gr. αγουρέλαιο).
„Valgyk kuo daugiau – kad stiprus ir sveikas būtum!“ – dėdė Nikas ant stalo padeda pilną lėkštę su ‘ahureleo’ ir kepalą baltos šviežios duonos. Ką tik išspaustas alyvuogių aliejus nėra skaidrus, bet jame puikiausiai atsispindi dėdės Niko veidas. Gerokai tirštesnis už įprastinį – be didelių pastangų prikimba prie duonos kaip užtepas. Kvepiantis ką tik nupjauta žole – jos skonis juntamas su kiekvienu kąsniu. Toks stiprus, kad maloniu kartumu net gerklę nudegina. „Tai sveikatos skonis!“ – žinovo pirštą į viršų pakelia dėdė Nikas ir pastumia lėkštę arčiau manęs.
Kretiečiai įsitikinę, kad ‘ahureleo’ yra pats didžiausias sveikatos šaltinis. Kaip rašiau pernai apžvelgdamas alyvuogių aliejaus šviežumą, mitybos ekspertai nelabai su jais sutinka ir sako, kad tinkamai laikomas alyvuogių aliejus laikui bėgant nepraranda savo maistinių savybių – jis yra toks pat vertingas organizmui kaip ‘ahureleo’. Tik skonis keičiasi, po 2-3 mėnesių tas žoliškas kartumas taps gerokai švelnesnis, bet ‘papara’ bus tokia pati – su skaniais pasičepsėjimais 😋 🌿🥖
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie gastronominius atradimus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti dėl tradicinių Kretos ir Graikijos valgių, susisiekite tiesiogiai – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
