Šiandien – šventė! Viena iš nedaugelio, kuri tuo pačiu metu – rugpjūčio 15 d. – švenčiama ir Graikijoje, ir Lietuvoje. Abejuose kraštuose – oficiali nedarbo diena. Tik štai klausimas: ką švenčiame ir kaip švenčiame? Pasigilinus paaiškėja, kad skirtumų tarp graikų ir lietuvių – labai nedaug. Tai ir yra įdomu…
Ką ir kaip švenčia Graikijoje
GRAIKIJOJE. Nuo mažo iki seno žino, kad rugpjūčio 15 d. – Dievo Motinos šventė, tiksliau – ‘Kimisi tis Theotoku’ (gr. Κοίμηση της Θεοτόκου), tiesiogiai verčiant tai skambėtų kaip Dievo Motinos užmigimas. Graikai šventę dar vadina „vasaros Velykomis“. Labai dažnai nuo rugpjūčio 1 iki 15 d. laikosi griežto pasninko ir pėsčiomis piligrimų takais eina į šventas Dievo Motinai dedikuotas vietas.
Nė vienam graikui nekyla klausimas, kaip reikės švęsti. Šventės išvakarėse arba anksti ryte būtinai reikės nueiti į pamaldas, iš cerkvės parsinešti pašventintos bažnytinės duonos ir prie vaišių stalo susikviesti visą šeimą, kaimynus, pažįstamus ar draugus. Rugpjūčio 15-ąją privalu dalytis maistu, duoti jo stokojantiems ir nepasiturintiems. Tai šventė, per kurią visi turi būti sotūs.
Nėra jokių abejonių, kad šventės tradicijos atkeliavo iš pagoniškosios senovės Graikijos, kai buvo meldžiamąsi Olimpo dievams. Antikos Atėnuose dažniausiai iki rugpjūčio vidurio baigdavosi hekatombeonas – pirmasis metų mėnuo, kurio gale vykdavo garsiosios Panafinėjos – ne mažiau už olimpines svarbios žaidynės. Jos baigdavosi didžiule švente: buvo atnašaujamos aukos miesto globėjai Atėnei ir Olimpo dievams, maistu nukraunami didžiuliai stalai, prie kurių galėjo vaišintis ir Atėnų piliečiai, ir jokių teisių mieste neturintys gyventojai.
Kretos istorikai mano, kad šventės šaknys dar gilesnės. Manoma, kad rugpjūčio pirmąją pusę minojietiškoje Kretoje apie 2000 m. prieš mūsų erą buvo rengiamos aukojimo šventės vaisingumo deivei Asasarai ir kitoms minojietiškoms dievybėms.
Ką ir kaip švenčia Lietuvoje
LIETUVOJE. Kai užsimenu apie rugpjūčio 15 d. per MANO KRETOS ekskursijas, keliautojai iškart išpyškina Žolinės pavadinimą. Tai parodo kaip mes, lietuviai, esame netoli nukeliavę nuo savo pagoniškųjų šaknų, nes pagonišką Žolinės pavadinimą atsimename geriau negu krikščioniškąjį. Rugpjūčio 15 d. katalikų Bažnyčia švenčia Mergelės Marijos ėmimo dangun šventę.
Istorikai neabejoja, kad atėjus krikščionybei Mergelė Marija Žolinės tradicijoje pakeitė baltišką žemės dievybę Žemyną, kuri buvo viena svarbiausių lietuvių pagonių deivių. Žinant tai, paprasčiau suvokti, kodėl Lietuva vadinama Marijos žeme.
Deja, išskyrus puošnius Pivašiūnų atlaidus Lietuvoje neišliko gilių Žolinės tradicijų, nors dar visiškai neseniai, tarpukaryje, o taip pat ir sovietmečiu, kaimuose moterys ir merginos rugpjūčio 15 d. traukdavo į bažnyčias šventinti žolynų, kurie namus, daržus, dirbamus laukus ir derlių apsaugotų nuo negandų. Katalikų Bažnyčia šį paprotį susiejo su pasakojimu apie tai, kad Mergelės Marijos karstas buvo apkaišytas gėlėmis, o jos sielai ir kūnui iškeliavus į dangų žmonės karste rado daug gėlių.
Žolinės vaišių ir maisto dalijimosi tradicijos Lietuvoje dar labiau užmirštos. Etnologai sako, kad per Žolinę buvo laikytąsi panašių papročių kaip ir per Kūčias: iš naujo derliaus buvo gaminama dvylika patiekalų, būtinai kepama duona arba ragaišis iš šviežių miltų, prie gausiai nukrauto stalo sukviečiama visa šeima ar giminė, o vaišių perteklius atiduodamas elgetoms. Ypač daržovėmis ir vaisiais buvo dalinamąsi su visais, kurie jų neturi ar dėl kažkokių priežasčių jiems tos gėrybės neužderėjo.
ŠVĘSKIME KARTU. Įdomu tai, kad tiek Graikijoje, tiek Lietuvoje rugpjūčio 15 d. šventė siejama su moteriškosiomis dievybėmis, su moteriškuoju pradu, todėl greičiausiai mes visi kartu šiandien švenčiame Motinos Gamtos šventę, dėkodami jai už visa tai, ką ji mums teikia. Gražios šventės visiems, kad ir kur esat – Kretoje, Graikijoje, Lietuvoje ar bet kuriame pasaulio krašte!
P.s. Nuotraukoje – Kretos rytuose esančio Apsireiškusios Dievo Motinos vienuolyno cerkvės durys. Už nuotrauką dėkoju savo laigonui Antanui.
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie šventąsias vietas ir vienuolynus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie piligrimines vietas, vienuolynus Kretoje ar Graikijoje, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
