Apybraiža – „Kas skatina keliauti” – aštuonių straipsnių ciklas apie Kretą, „Stebuklo troškimas” – 6 dalis.
„Mes į Kretą atskridome mėgautis saule! Lietaus ir Lietuvoje mums užtenka“, – pamenu, kai vieną balandį skundėsi man keliautojai, atskridę į Chanią pirmuoju tiesioginiu reisu iš Vilniaus: jie vos išlipo iš lėktuvo ir prasidėjo lietus, kuris pylė praktiškai be paliovos tris dienas iš eilės (dėl to, kai manęs kas nors klausia, koks bus Kretoje oras balandį arba gegužę, niekada nesakau, kad saulė žeme ridinėsis, nes gali būti visko).
Ką darė poilsiautojai lietaus akivaizdoje? Vieni skambino man ir klausė, ką įdomaus saloje galėtų nuveikti lyjant. Kiti greičiausiai patys persidėliojo savo planus. O treti, kaip pasakojo mano bičiuliai nuomavę jiems apartametus, tiesiog laukė stebuklo nuolat klausinėdami „Tai gal rytoj jau nelis?“ ir baisiai pykdami, kad vietiniai atkišdavo pirštą, iškeltą į dangų, kas reiškė „Klausk Dievo, ne manęs“.
Įdomiausia, kad stebuklai užgriuvo tuos, kurie jų nelaukė rankas sudėję: pasinaudojusieji mano patarimais vėliau man pasakojo apie kaimo tavernoje ragautą stebuklingą maistą, apie stebuklingą ištuštėjusio Chanios senamiesčio architektūrą, apie vakarinės pakrantės kelyje stebuklingai nušvitusią vaivorykštę ir kitus nedidelius stebuklus, kurie jų atostogas, kaip jie patys sakė, pavertė fantastiškomis.
Kai užvakar iš Kretos sostinės Herakliono po vienos valandos lėktuve ir keturių valandų mudu su žmona atsibeldėme iki vienos įspūdingiausių Graikijos vietų – Meteoros vienuolynų šalia Tesalijos lygumos – irgi tikėjausi gero oro stebuklo, nors sinoptikai pranašavo, kad lis be perstojo tris dienas iš eilės. Lietus dar būtų pusė bėdos, bet debesys kaip sušlapę pūkai nusileido ant Meteoros uolų ir uždengė visą gamtos sutvertą grožį, dėl kurio čia plūsta turistai.
O gal sinoptikai apsiriko? Gal vis dėlto išsigiedrys? Gal šiandien vietoj Meteoros vienuolynų patraukti kur nors kitur, nes gal rytoj bus geresnis oras? Bet debesys kaišiojo špygas: neišsisklaidė, tik dar labiau nusileido ryte saulei pakilus ir įdienojus. Tik vėliau supratau, kad tai buvo ne špygos, o draugiški mostai į juos pasinerti. Nes nepakeitę planų ir patraukę link Meteoros vienuolynų mes atsidūrėme stebuklingoje pasakoje.
Pasaka apie migloje skendintį kraštą
Tai buvo pasaka apie migloje skendintį kraštą, kuriame ant debesų kabo ramybės oazės. Apie jose gyvenančius bazdotus vienuolius ir juodų drabužių klostėsi paskendusias vienuoles, kurių rūstūs veidai nušvinta šypsenomis, vos jas užkalbini. Apie XVI amžiaus ikonografą, kuriam kažkodėl šovė į galvą vienoje freskoje vaizduoti ne šventųjų portretus, o vardus gyvūnams dalijantį Adomą. Apie jauną katytę, kuri šildėsi vienuolyno cerkvėje susiraičiusi prie auksu žibančios Dievo Motinos ikonos. Apie atgailaujantį vienuolyno prižiūrėtoją, kuris kaip Ariadnės siūlą davė mums patarimą po viešnagės Meteoroje nulėkti iki šalia esančių Pindos kalnų prieigų, kur patekome į kitą – kalnų grožio – pasaką.
Jei ne debesys, spėju, mes būtume nė pusės to nepajautę, nepamatę ir nesužinoję. Dėl blogo oro Meteoros vienuolynai buvo ištuštėję, todėl niekur nebuvo jokios turistų minios, apie kurią mane perspėjo ne vienas keliautojas. Todėl cerkvėse buvome vienui vieni, todėl į kalbas leisdavosi nuo minios nepavargę vienuolynų prižiūrėtojai bei jų gyventojai, todėl viešnagė Meteoroje mums įsirėžė kaip kelionė į pasaką, o ne į dar vieną turistinį objektą.
Taip, mes nepamatėme įspūdingo Meteoros gamtos grožio. Bet tai – puiki priežastis čia sugrįžti, tikintis dar ne vieno stebuklo. Laukite tęsinio…
► Kitas apybraižos „Kas skatina keliauti?“ dalis rasite čia:
- Kas skatina keliauti? – 1 dalis. VELNIAS IŠ TABAKINĖS
- Kas skatina keliauti? – 2 dalis. XVII AMŽIAUS BESTSELERIS
- Kas skatina keliauti? – 3 dalis. LIETUVĖ IŠ ŠVEDIJOS
- Kas skatina keliauti? – 4 dalis. PROGOS ŠVĘSTI
- Kas skatina keliauti? – 5 dalis. PASNINKAS
- Kas skatina keliauti? – 6 dalis. STEBUKLO TROŠKIMAS
- Kas skatina keliauti? – 7 dalis. SKONIŲ PAIEŠKA
- Kas skatina keliauti? – 8 dalis. LIETUVIAI
