Martsalo slėnis Kretoje – pirmųjų krikščionių slėptuvė saloje.
Netikėtai tapome piligrimais. Per palmių sekmadienį (arba lietuviškai sakant, verbų sekmadienį) traukėme į Kretos pietus pasigrožėti laukinėje gamtoje augančiomis kretietiškomis palmėmis ir išsimaudyti tyruose Libijos jūros vandenyse, o atsidūrėme krikščioniškos Kretos istorijai labai svarbioje vietoje: teigiama, kad prieš 2000 metų Apaštalas Paulius keliaudamas į Romą buvo stabtelėjęs Martsalo slėnyje ir čia krikštijo bei meldėsi su pirmaisiais salos krikščionimis, atvykusiais iš netoliese klestėjusio antikinio Gortynos miesto. Pastarasis Romos imperijos valdymo metais Kretoje buvo salos sostine.
Šiek tiek istorijos
Bet Martsalo slėnis Kretoje ir jo istorija siekia dar senesnius laikus – bronzos amžių. Archeologai teigia, kad Martsalos įlankoje apie 1800-1600 metus prieš mūsų erą buvo minojiečių uostas – tą byloja radiniai, aptikti po vandeniu ir pakrantėje. Pasak archeologų, greičiausiai ir didžiulis smiltainyje kalne iškaltas taisyklingo apskritimo formos urvas – minojiečių rankų darbas. Spėjama, kad tai buvo minojiečių kapavietė, kurią vėliau krikščionys pavertė bažnyčia. Urvas tarnauja religinėms reikmėms iki šių dienų.
Dabar tai – Dievo Motinai dedikuota cerkvė, vadinama Panagia Martsaliani. Ji kiekvieną atvykėlį apgaubia ypatinga atmosfera: retoje kurioje cerkvėje galima pamatyti tokią natūralios gamtos ir žmogaus rankų darbo sintezę. Jokio pompastiškumo. Viskas paprasta, bet tikra. Ir jei žvilgsnis neužkliūtų už kai kurių daiktų šiuolaikiškumo, atrodytų, kad pirmieji krikščionys kartu su Apaštalu Pauliumi čia meldėsi ne prieš 2000 metų, o vakar.
Nukeliauti iki Martsalo slėnio Asterousios kalnų pietvakariuose sudėtingiau negu juo pereiti iki vieno iš piečiausių Kretos paplūdimių: kelias iki slėnio pradžios labiau primena bekelę negu kelią – be automobilio keturiais varančiais ratais geriau čia nelysti. O ėjimas per slėnį – trumpas: vos 2 km pėsčiomis. Tiesa, visame kelyje – praktiškai jokio šešėlio, tik viena kretietiškų palmių oazė, kurioje pasijauti tarsi būtum kur nors Afrikoje, bet ne Kretoje.
Beje, apie kretietiškas palmes jau esu rašęs, jei norite daugiau apie jas sužinoti, spauskite čia: https://goo.gl/uE7Fbu
Įdomesnio palmių sekmadienio ir būti negalėjo! Tą pripažino ir trumpoms atostogoms į Kretą su vaikais atlėkęs mūsų šeimos geras draugas Tomas. Sūnui Grainiui, dukrai Akmėjai ir jam pačiam tai buvo pirmas išbandymas Kretos kalnais. Berods, jiems patiko ir jie nori dar 🙂
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie unikalius gamtos kampelius, augalus, gyvūnus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie gamtą Kretoje ar Graikijoje, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
