Jūrinės lelijos saulėlydžio spinduliuose. Baltais žiedais jos nukloja Kretos paplūdimius rudenį, ypač jų gausu laukiniuose paplūdimiuose salos pietuose, ten jūrinės lelijos žydi iki pat lapkričio pabaigos, vakarais skleisdamos subtiliai salsvą aromatą.
Kretiečiai šiomis gėlėmis grožisi jau tūkstančius metų. Jos vaizduojamos Mino civilizaciją menančiose Knoso rūmų freskose, viena garsiausių – „Princas su lelijomis“ – saugoma Herakliono archeologijos muziejuje, jos kopija puošia Knoso rūmų centrinio kiemo pietinio koridoriaus sieną. Piešinių su jūrinėmis lelijomis rasta ir minojietiškos Akrotiri gyvenvietės griuvėsiuose Santorinyje.
Baltus pajūrio žiedus žvejai ir jūreiviai vadina savo globėjo šventojo Nikolajaus (lietuviškiau – šv. Mikalojaus) lelijomis. Jos dar kitaip vadinamos jūros narcizais arba smėlio lelijomis. Lotyniškas gėlės pavadinimas — ‘pancratium maritimum’ – kilęs iš senosios graikų kalbos ir nurodo, jog tai itin stiprus pajūrio augalas.
Botanikai jūrinės lelijos stiprybę, matyt, įžvelgė jos gebėjime išgyventi paplūdimio smėliuose. Gėlės ypatingai gajos: nužydėjusios jos subrandina sėklas, kurias per žiemos audras pasiglemžia jūra, vėliau palikdama jas kituose paplūdimiuose, kur nepaisant ilgos kelionės sėklos sėkmingai sudygsta. Didžiausias jūrinių lelijų priešas – turizmas, nes tvarkant paplūdimius naikinamos šių gėlių augimvietės.
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie unikalius gamtos kampelius, augalus, gyvūnus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie gamtą Kretoje ar Graikijoje, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
