Svaiginantis jostras. Gražių žiedų aromatą Kretoje pradeda skleisti baltieji jostrai. Jų kvapas sunkiai nusakomas: botanikai teigia, kad jame susilieja citrusinių vaisių, jazminų, gardenijų ir įvairiausių prieskonių aromatai. Jis susuka galvą ne tik žmonėms, bet ir vabzdžiams: jie lekia prie jostro žiedų, tačiau lieka nieko nepešę – jostras neturi jokio nektaro.
Jostras – absoliučiai nekretietiškas ir netgi neeuropietiškas augalas. Jo gimtinė – Centrinė ir Pietų Amerika, Karibų salos. Ligi šiol baltasis jostras yra nacionalinė Nikaragvos gėlė. Žinoma, kad indėnų majų genties kultūroje ji buvo naudojama kaip erotikos ir geismo simbolis.
Taip pat jostras dabar labai paplitęs pietryčių Azijoje, budistams jis tapo nemirtingumo simboliu, todėl Laose, Tailande, Balyje ir kituose budistiniuose kraštuose jostrais apsodinamos šventyklos. O Polinezijoje jostro žiedai nurodo moters statusą: jeigu gėlę ji užsikiša už dešinės ausies, tai reiškia, kad ji ieško naujų pažinčių ir santykių, jeigu už kairės – kad ne.
Jostras turi dar du pavadinimus: plumerija ir frandžipani. Pirmasis duotas XVII a. prancūzų botaniko Charleso Plumiero garbei, susisteminusiam visą jostrų gentį. Antrasis pavadinimas – duoklė garsiam XVII a. italų parfumeriui, žinomam kaip Marquis de Frangipani, kuris labai panašiu į jostrus kvapu pakeitė iki to laiko nemalonų odos gaminių kvapą.
Graikai jostrus vadina plumerijomis ir sodina juos savo kiemuose bei soduose, kad žiedai džiugintų akis, o kvapas kutentų mūsų nosis. Beje, jostrai kur kas intensyviau kvepia ryte negu dieną ar vakare.
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie unikalius gamtos kampelius, augalus, gyvūnus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie gamtą Kretoje ar Graikijoje, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com