Vrysinas – šaltinių kalnas šalia Retimno. Nuo jo atsiveria panoraminiai vaizdai į Psiloričio kalnus Kretos rytuose, į Agios Vasileios slėnius pietuose, į Baltuosius kalnus vakaruose. O taip pat į visai šalia esantį Retimno miestą šiaurėje. Bet 858 metrų virš jūros lygio iškilęs Vrysino kalnas kretiečiams yra svarbus ne dėl vaizdų, o dėl vandens. Iš jo išteka daugybė šaltinių, vandens yra net kalno viršūnėje. Todėl jis ir pavadintas Vrysinu – šaltinių kalnu (graikiškai ‘vrisi’ – šaltinis).
Šiek tiek istorijos
Vrysinas kretiečiams šventas jau 4000 metų. Archeologai ant jo viršūnės yra radę nenuginčijamų įrodymų, kad Mino civilzacijos laikais 1900-1050 metais prieš mūsų erą čia buvo aukojimo aukurai, skirti minojiečių vaisingumo deivei.
Per kasinėjimus, kuriuos 1972-73 m. ant Vrysino viršūnės vykdė Atėnų universiteto archeologas Konstantinos Davaras. Buvo rasta daugiau nei 30 tūkstančių minojietiškos keramikos fragmentų (tai sudarė apie pusę tonos). Iš jų apie 6000 buvo įvairiausios zoomorfinės ir antropomorfinės figūrėlės. Bet didžiausią lobį kalnas atidavė 2011 metais jame dirbusių archeologų grupei. Tuomet buvo rastas retas akmeninis fragmentas su ligi šiol neiššifruoto minojietiško linijinio rašto A rašmenimis. O taip pat vėlesniojo periodo liudytojų – vazelių, figūrėlių ir papuošalų, iš kurių archeologai sprendžia, kad po minojiečių saloje apsigyvenusios senovės graikų gentys kalne atnašavo aukas Diktynai Artemidei, o vėliau romėnai – deivei Dianai.
Manoma, kad šalia kalno klestėjo antikinis miestas Osmida. Todėl greičiausiai kalne ir šalia jo slypi ir daugiau tūkstantmetę jo svarbą bylojančių artefaktų, tereikia juos surasti.
Vrysinas buvo svarbus ir vėlesniais laikais: tiek venecijiečių, tiek osmanų okupacijos metais jame prieglobstį rasdavo prieš režimą kovojantys sukilėliai. Čia vyko ne vienas mūšis dėl Kretos laisvės.
Dabartis
Dabar ant viršūnės stovi nedidelė Agio Pnevma (Šventosios Dvasios) cerkvė, pastatyta 1930-aisiais ant senosios cerkvės pamatų, kurią su žeme sulygino Osmanų imperijos kariai. Lipimas į Vrysiną nėra sudėtingas, bet eidami nuo artimiausiai esančio Roussospiti kaimo užtrukome daugiau nei dvi valandas.
Aišku, galima dalį kelio įveikti automobiliu, tačiau būtina turėti visureigį, nes kelias vietomis – labai prastos kokybės. Kažkodėl jaučiu, kad į Vrysiną dar sugrįšiu. Labai jau maga praeiti senuoju taku, kuriuo prieš 4000 metų minojiečiai keliavo į jį nuo Psiloričio kalnų.
Norėtumėte keliauti su MANO KRETA, leistis į pėsčiųjų žygį, kilti į kalnus, tyrinėti tarpeklius? Susisiekite su Audriumi – atsiųskite savo užklausą >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
