Be abejo, tai pribloškia: eini pakrante ir staiga matai prieš save antikinės kolonos kapitelį. Tiesiai ant takelio. Jokios tvoros, jokių užrašų, kad patenki į archeologinę vietovę ar istoriškai svarbią teritoriją. Nereikia kokių nors specialių senienų atpažinimo mokslų, kad suprastum, jog prieš tave – antikinių rūmų griuvėsiai: prie pat jūros guli aptrupėjusios kolonos ir marmurinės kažkada prabangaus pastato dalys, iš paplūdimio žvyro kyšo keramikinių indų šukės. Viena – laukinis pietvakarių Kretos paplūdimys, pro kurį praeina kiekvienas, traukiantis E4 pėsčiųjų taku iš Paleochoros į Elafonisį.
Viena – pavadinimo kilmė
Kitaip jis dar vadinamas Krios ežeru, nes uolomis įrėminta įlanka išties primena ežerą. Krios pavadinimą jis gavęs nuo šalia esančio pusiasalio, šalia kurio iš kitos pusės yra ir kretiečių mėgstamas Krios paplūdimys. Klaidinga manyti, kad Krios pavadinimas yra kilęs iš graikiško žodžio ‘krio’ (gr. κρύο), kuris reikia ‘šaltas’. Nors vanduo šioje pakrantės dalyje išties yra šaltas dėl sutekančių kalnų šaltinių, tačiau šiuo atveju rašyba ir kirtis nurodo, kad Krios pavadinimas yra susijęs su vienu iš Zodiako ženklų: graikiškai ‘Krios’ (gr. Κριός) – Avinas. O gal čia tiesiog žodžių žaismas?
Dar sunkiau pasakyti, iš kur atsirado pavadinimas Viena. Tyrinėjant Austrijos sostinės Vienos etimologiją yra iškelta versija, kad jį pirmieji galėjo vartoti romėnai. Dabartinės austriškos Vienos teritorijoje buvo keltų gyvenvietė Vindobona, kurios pavadinimas iš galų kalbos verčiamas kaip „baltas kaimas“. Gali būti, kad romėnai jį sutrumpino ir ilgainiui asimiliavo į Vieną. Istorikai mano, kad būtent romėnai šį pavadinimą atsinešė ir į Kretą.
Vienos istorija
Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose kretietiška Viena minima III mūsų eros amžiuje nežinomo autoriaus parašytame periple „Stadiasmus Maris Magni“ (žodžiu ‘periplas’ antikoje buvo vadinami jūrų kelionių aprašymai, savotiški gidai). Jame minimas kiek kitoks pavadinimas – Vienos, bet nurodoma, kad tai vietovė su uostu ir gėlo vandens šaltiniu. Kretietišką Vieną mini XIX a. anglų viceadmirolas, hidrografas ir geologas Thomas Abelis Brimage’as Sprattas, savo veikale „Travels and Researches in Crete“ (1865) nurodydamas, kad čia galima įžiūrėti senos šventyklos griuvėsius.
Viceadmirolo Spratto žodžius patvirtina italų archeologo Luigi Savignoni XIX a. pabaigoje padaryta nuotrauka, kurioje aiškiai matosi vieno pastato grindys, o kito – pamatų fragmentai. Dabar jie uždengti jūros sunešto žvyro: gulint ant jo net negali įtarti, kad po tavimi – antikinio pastato pamatai. Iš radinių ir tų likučių, kuriuos kol kas dar galima pamatyti Vienos paplūdimyje, archeologai spėja, kad čia buvo ne paprasti gyvenamieji namai, greičiausiai – religinis centras arba kažkokie rūmai. Neabejojama tik dėl vieno: Viena klestėjo Romos imperijos metais vėlyvuoju antikos periodu – III-IV mūsų eros amžiuose.
Dabar galima tik įsivaizduoti Vienos pastatų didybę, savo rankomis pačiupinėjant senųjų kolonų likučius. Beje, jos gana sparčiai nyksta: pirmąkart kretietiškoje Vienoje teko lankytis prieš 10 metų, tuomet kolonos buvo kur kas glotnesnės ir ryškesnių spalvų. Jūra, saulė ir vėjas po truputį baigia sunaikinti tai, ką prieš beveik du tūkstantmečius sukūrė antikos žmonės. Kita vertus, jūra ir saugo Vienos atminimą: nardant Krios ežere galima matyti buvusių pastatų, kapinių liekanas, amforų ir urnų duženas, tarp kurių dabar slepiasi žuvys.
Norite apsilankyti išskirtinėse Kretos vietose? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
