Žvejo Adonio rytas

Anksčiausiai Kretoje kas rytą keliasi žvejai. Kaimo gaidžiai dar miega, o jie jau plaukia į jūrą traukti tinklų, kuriuos pastatė vakare. Nes anksti iš ryto šviežia žuvis jau turi būti ant prekystalių. Kaimynas žvejys Adonis didžiąją dalį savo pagautos žuvies parduoda tiesiai iš valties. Kai ateidavau jos pirkti, vis pasikalbėdavom. Ir išsikalbėjom tiek, kad vieną ankstų rytą atsidūriau jo valtyje – Agios Pelagios įlankoje išplaukėme traukti tinklų. Tiksliau jis juos traukė man leidęs tik stebėti procesą sakydamas: „Jei pats trauksi, taip prasmirsi žuvimi ir jūra, kad žmona į namus neįleis“. Ir pridėjo šypsodamasis: „Maniškė per 30 metų jau priprato prie šito kvapo“. Iš vakaro Adonis buvo užmetęs keturis tinklus skirtingose vietose: du 200 metrų ilgio, vieną – 400 metrų ir vieną – net 700 metrų. Mažieji tinklai buvo praktiškai tušti, didžiausia dalis laimikio buvo iš didžiųjų tinklų. „Nėra žuvies“, – guodėsi žvejys Adonis. Po to, kai Viduržemio jūrą iššukavo žvejybiniai tralai, žuvų populiacijos sunkiai atsigauna, nors masinė žvejyba, pasak Adonio, aplink Kretą uždrausta daugiau nei dešimt metų.

„Pamenu, prieš 40 metų su tėvu vienu tinklu ištraukdavome tiek, kiek dabar ištraukiu keturiais, – sakė Adonis. – Bet nieko, įsibėgėjus žiemai žuvies bus daugiau, audros ją atgins arčiau krantų“. #manoKreta #atostogosKretoje #Kretosistorijos #žiemaKretoje #žvejyba