google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

XVII amžiaus venecijietiškas Kretos žemėlapis

Kaip kovo 20-osios (2016 m.) Kretos lietuvių susitikimas susijęs su šiuo XVII amžiaus venecijietišku Kretos žemėlapiu?

Venecijos respublikos laikais (ir praktiškai iki pat XIX a. pabaigos, kai atsirado pirmieji tikslūs topografiniai žemėlapiai) kartografai Kretos centre piešdavo didžiulį šiaurinį kyšulį: štai šiame žemėlapyje, kurį 1618-19 metais sudarė tuo metu saloje gyvenęs kartografas ir karo inžinierius Francesco Basilicata, tiesiai po viršutiniu herbu galite matyti C.S.SOSO raidėmis pažymėtą kyšulį. Bet žvelgdami į šiuolaikinį tikslų Kretos žemėlapį jokio didelio kyšulio Kretos centre nepastebėtumėt. Tik stambiame žemėlapyje tarp Fodele ir Agia Pelagia gyvenviečių atrastumėt, kad Stavros kyšulio gale yra šventojo Sozono – Agios Sozon – cerkvė. Ta pati, kuri senajame venecijietiškame žemėlapyje pažymėta C.S.SOSO raidėmis: itališkai 'Capo di Santo Soso' – šventojo Sozono kyšulys. Šis kyšulys ir yra pėsčiųjų žygio tikslas per kovo 20-osios (2016 m.) Kretos lietuvių susitikimą. Kodėl jis anksčiau buvo vaizduojamas didesnis negu yra iš tikrųjų? Yra kelios versijos. Pirma, jis buvo puikiu orientyru jūrinėje navigacijoje: iš tolo jūreiviai matydami kyšulį žinodavo, kad už kelių jūrmylių į rytus yra Herakliono uostas, kuris Kretoje visais laikais buvo pačiu svarbiausiu ir didžiausiu. Antra, ankstesniuose XIII-XV a. žemėlapiuose kyšulys buvo piešiamas dar stambesnis – kaip didžiulis pusiasalis, todėl atsižvelgdami į tokį vaizdavimą ir vėlesni kartografai galėjo jį išdidinti, kiekvienas savaip pakoreguodamas jo formą. Įdomu tai, kad keliuose venicijiečių sudarytuose žemėlapiuose užsiminta, jog antikos laikais ant C.S.SOSO buvo Dzeuso šventykla ir pats kyšulys buvo vadinamas Dzeuso vardu – Akti Zeus. Tačiau nerasta jokių įrodymų, kad kyšulyje būta antikinių statinių. Nors gali būti, kad didžioji dalis kažkada buvusio gana didelio pusiasalio atsidūrė po vandeniu – juk per 3000 metų Kretą krėtė ne vienas stiprus žemės drebėjimas, šiaurinėje salos pakrantėje palaidojęs ištisus antikinius miestus. Gal venecijiečiai neklydo, ir dabar tik laiko klausimas, kada nardytojams šalia aštrių kyšulio uolų pavyks rasti antikinių artefaktų.

Beje, kaip jau minėta, dabar kyšulys vadinamas Stavros vardu. Graikiškai 'stavros' (gr. σταυρός) – kryžius. Pavadinimas neatsitiktinis, nes ant kyšulio galo yra nedidelė Agios Sozon cerkvė su keliais metaliniais kryžiais, kuriuos kartu su cerkve žvejai ir jūreiviai laiks nuo laiko baltina, kad balta spalva blizgėtų iš tolo kaip švyturys. Šalia cerkvės XX a. pradžioje pastatytas ir metalinis švyturys, kuris neseniai atnaujintas. Tiek cerkvė, tiek švyturys turi savo istorijas, kurias galite perskaityti čia – https://goo.gl/x65giF Žemėlapio iliustracija – iš https://twitter.com/sfakia_crete/ #manokreta #atostogosKretoje #ekskursijosKretoje #Kretosistorijos #VenecijosRespublika #AgiosSozon #Stavros #Kretosžemėlapis #žemėlapiai

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.