Vakarienė pas Homerą
Nustebau išgirdęs vaišingojo kalniečio vardą, bet dabar galiu pasigirti, kad pažįstu „Iliados“ ir „Odisėjos“ autoriaus bendravardį. Tiesa, graikai helenistiniuose varduose ir pavadinimuose netaria raidės H, todėl graikiškiau sakant vakarienę mums patiekė ne Homeras, o Omiros.
– Nieko ypatingo nenoriu: tik stiklą vyno žmonai, šlakelį naminės vynuoginės sau ir kokių nors užkandžių, – pasakiau Homerui, kai jis paklausė, kuo galėtų mus pavaišinti.
– Ko gi vakare žmogus dar galėtų norėti, – pasakė jis ir pradingo tarp šaldytuvų ir virtuvės rakandų.
Be rekomendacijos vargu ar būtume užsukę pas Homerą. Nes prie jo užeigos nėra jokios nuorodos ar užrašo, kad čia gali gauti maisto ir gėrimų. Stovi namas šalia kelio tarp Asterousios kalnų pietų Kretoje: praveri duris, neišsigąsti aukštyn kojomis suverstų kėdžių ir pasiklausi, ar galima kažko užkąsti. Jei Homeras linkteli, tada drąsiai žingsniuoji į terasą, iš kurio atsiveria fantastiškas vaizdas į kalnus ir į Libijos jūrą:
Homeras kėdes ant kojų pastato ir visu pajėgumu virykles užkaičia tik turėdamas didesnius užsakymus: jam reikia paskambinti iš anksto ir dėl visko sutarti. Atsitiktinių valgytojų jis nelaukia. Tik vakarais, kai pats nori klausančios ir kalbančios kompanijos, priima tuos, kas pas jį pasibeldžia.
Vynuoginė pas jį teisinga. Ir sūris – iš piemens užantės, o ne iš parduotuvės. Vien tik dėl jo verta sugrįžti pas Homerą.
#manokreta #atostogosKretoje #ekskursijosKretoje #Kretosvalgiai #maistasKretoje #svečiuose #pasHomerą #Homeras #Iliada #Odisėja #Asterousioskalnai #vakarienėkalnuose
