Vakarienė žvakių šviesoje – tavernoje pas Giannį

Net patiems kretiečiams čia neįprasta, nors atmosfera – kaip senoj kretietiškoj troboj. O gal prieš kokį 100 metų tokios buvo ir dauguma kaimų tavernų: žvakės ant stalų, ugnis atvirame židinyje ir geras tuzinas statinių su skirtingu vynu. Klientų aptarnavimo filosofija – irgi kitokia nei įprastai.

Pirmiausia gauni taurę, kad išragautum visus vynus. Kai su kompanija išsirenki vieną ar kelis labiausiai patinkančius gauni atitinkamą kiekį ąsočių – pats įsipili ir nešiesi ant stalo. Kai ąsočiai ištuštės, galėsi eiti ir piltis dar – kiek tik nori. Valgiaraščio čia irgi nėra. Ant stalo vienas po kito atkeliauja tie valgiai, kurie čia ir dabar gaminami virtuvėje: iš pradžių užkandžiai, tada – keli karštieji patiekalai, o kai pasakysi, kad pasisotinai, bus ir deserto su rakija. Viskas nepaprastai šviežia. Ir visi patiekalai patiekiami nedidelėmis porcijomis visai prie vieno stalo sėdinčiai kompanijai – kad išragautume. O tada patikusio valgio galima užsisakyti dar ir dar. Apie 30 km už Herakliono esančiame kaime, savo protėvių akmeniniame name taverną su tokia aptarnavimo filosofija įkūrė tradicinės kretietiškos kaimo virtuvės žinovas Giannis (lietuviškai tariasi 'Janis'). Tavernoje dirba jis tik savaitgaliais ir tik šaltuoju sezonu, nes šiltomis vasaros naktimis tavernos lankytojai jaustųsi kaip pirtyje (būtų keista, jei šalia žvakių burgztų kondicionieriai). Beje, ant tavernos nėra jokios iškabos – reikia žinoti, kur važiuoti ir į kieno duris belstis. Vasarą Giannis taverną perkrausto į savo vynuogynus ir kviečia vakarieniauti prie žvakių po žvaigždėmis, klausantis kaip vėjyje šiugžda vynuogių lapai. Neabejotinai vienas mano vasaros reportažų bus iš ten ;) #manokreta #maistasKretoje #Kretosvalgiai