google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Svečiuose pas paprastą kretietį ir jo mamą

Smalsu įkišti nosį į paprasto kretiečio trobą – pažiūrėti, kaip jis gyvena. Bet juk neisi ir nesibelsi į pirmas pasitaikiusias duris. Nors... patys kretiečiai tas duris atidaro ir pakviečia į vidų.

Su Konstantinu susipažinome visiškai atsitiktinai: važiuodami pro Roukani kaimą vidurio Kretoje stabtelėjome jo paklausti kelio ir įsikalbėjome taip, kad šis leido suprasti, jog privalome su juo išgerti kavos. Juolab kad tradicinę graikišką kavą jis gamina nepriekaištingai (beje, tai buvo grynų gryniausia tiesa). Taip atsidūrėme pas Konstantiną svečiuose, nors tiksliau – ne pas jį, o pas jo mamą – 90 metų guvią senučiukę nuostabiai gražiu archaišku graikišku vardu Lefkotėja (išvertus iš graikų kalbos – 'baltoji deivė'). Ji griežtai atsisakė fotografuotis, bet mielai bendravo pasakodama savo gyvenimo istoriją: kaip ištekėjo, kaip su vyru persikraustė į Roukani, dirbo žemę, augino vaikus ir rūpinosi jų gerove. Anksčiau šeima gyveno keliuose kambariuose, bet dabar Lefkotėjai užtenka ir vieno, nes vienintelis gyvas likęs jos sūnus Konstantinas gyvena Heraklione ir pas mamą atvažiuoja tik nudirbti žemės darbų. Jos namai – tai apie 25 kv.m kambarys, kuriame yra ir lova su patalais, ir valgomojo stalas, ir indauja, ir šaldytuvas, ir į seną židinį įmontuota dujinė viryklė. Kuklu, bet labai tvarkinga. Sienos apkabinėtos artimiausių žmonių portretais, kiekviena jų – tai atskira istorija, jas Konstantinas gali pasakoti nesustodamas. Taip besikalbant radome bendrų pažįstamų (eilinį sykį įsitikindami, kad Kreta – dar didesnis giminių kraštas negu Lietuva) ir sužinojome, jog Konstantinas Graikijos kariuomenėje tarnavo desanto daliniuose, grįžęs iš tarnybos ėmėsi žemės ūkio darbų, o salą užplūdus turistams iki pensijos dirbo tavernose ir restoranuose virtuvės šefu. „Žinau net 200 būdų, kaip skaniai paruošti kepsnį“, – gyrėsi Konstantinas. Jei būtume pasėdėję ilgiau, turbūt būtume ir tų kepsnių paragavę, nes močiutė Lefkotėja niekaip nenustygo, nuolat ragindama sūnų ant stalo padėti daugiau vaišių: sūrio, alyvuogių, mandarinų ir t.t. Reikėjo nemenkų pastangų įtikinti, kad esame sotūs. Bet vis tiek ji kelionei mums įdavė mandarinų ir nuskynė kelias baziliko šakeles. „Pamerkit jas į vandenį, išleis šaknis, tada persodinkit į vazoną – ir turėsite kvapnaus baziliko iš Roukani“, – pasakė ir pakvietė kitą kartą užsukti į svečius. Juk jai taip nusibosta būti vienai. Atsisveikinus beliko tik žavėtis kretietišku svetingumu. Nors jis mums pažįstamas, bet kaskart džiuginantis ir stebinantis. #manoKreta #atostogosKretoje #žiemaKretoje #svečiuose #Roukani

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.