google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Pusryčiai pas ponią Olgą

– Labas rytas, ponia Olga.

– Labas rytas! Jau penkiasdešimt metų esu ponia Olga.

Kiekvieną kartą šitaip: pasilabini, o ji nepamiršta pabrėžti savo amžiaus ir savo statuso. Ji – ponia. Ir kitaip prašom į ją nesikreipti.

Kai su keliautojais užklystu į pačius pačiausius Kretos rytus netoli Vai palmių paplūdimio, visada užsuku pas ponią Olgą pusryčių. Nes ji vienintelė tame krašte 8-9 val. ryto gali pasiūlyti ne bandelių iš kepyklos, o šviežių agurkų, pomidorų, fetos su alyvuogėmis ir omleto su skrudintomis bulvytėmis.

– Viskas ekologiška, viskas šviežia, – mėgsta pabrėžti ponia Olga. – Agurkai, pomidorai, bulvės – iš mano daržo, alyvuogės – nuo mano alyvmedžių, kiaušiniai – mano vištų. Ir gaminu taip, kaip prieš penkiasdešimt metų – ant dujų, ant tikros ugnies. Nes ant tos elektros skanaus maisto neparuoši.

– O kiek Jums metų, ponia Olga? – vis paklausiu.

– Kovo mėnesį sukako 80, – neseniai atsakė, tik šįsyk atsiduso giliau nei įprastai. – Neturiu jėgos kaip anksčiau, darausi vis lėtesnė. Užpernai bei pernai ponia Olga man neleisdavo jai padėti, liepdavo sėdėt ir laukti pusryčių, kuriuos ji pati ne tik pagamindavo, bet ir su didžiausiu padėklu atnešdavo prie stalo. Dabar gi pagalbos neatsisakė, bet man leido būti tik padavėju: sunešti ant stalo tai, ką jinai paruošia virtuvėje. Galiausiai kai viskas buvo patiekta, ir pati atėjo su svečiais pasėdėti. – Ar buvote kur nors iš čia išvažiavusi, ponia Olga? – klausia mano keliautojai.

– Niekur toli nebuvau, tik Atėnuose, kai sesuo atvyko iš Melburno. Ji ištekėjo, iškeliavo į Australiją gyventi, o aš likau čia. Atidarėm su vyru taverną ir įnikom į darbus. Pas mane iš viso pasaulio žmonės važiavo valgyti. Ir lig šiol važiuoja. Visas pasaulis žino ponią Olgą, – nesikuklina senutė, pastarąjį sakinį per kiekvieną mano viešnagę pasakydama keliskart. Atsisveikindama ji šįsyk nepaprastai dėkojo už pagalbą: kiekvieną iš mūsų išbučiavo, peržegnojo, kiekvienam palinkėjo sveikatos.

– Labiausiai sveikatos linkime Jums, ponia Olga, – pasakiau.

– Ačiū, vaikeli mano, užsuk, prašau, kai būni šituose kraštuose, nepamiršk senutės ponios Olgos, – nubraukė ašarą močiutė ir dar ilgai mojo mums atsisveikindama. #manokreta #atostogosKretoje #susitikimaiKretoje #istorijosKretoje #Kretosistorijos

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.