google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

PASKUTINIS GUNDYMAS, knyga

Kada, jei ne dabar, per Didįjį Penktadienį, Jėzaus Kristaus nukryžiavimo ir mirties dieną, geriausia proga prisiminti iškiliausio Graikijos rašytojo, tikro kretiečio Niko Kazantzakio (Nikas Kazandzakis) romaną „Paskutinis gundymas“.

– Tu jo neskaitei? – pamenu, kai manęs su nuostaba paklausė bičiulis Vagelis kilus gana karštai diskusijai apie religiją. Tada iš jo žodžių supratau: jei neskaitei „Paskutinio gundymo“, vadinasi, absoliučiai nenutuoki, kokiomis akimis į krikščionybę ir Jėzų Kristų žvelgia dažnas kretietis. Todėl ir diskutuoti su manimi nėra prasmės. Tada pažadėjau Vageliui: perskaitysiu! Juolab „Paskutinio gundymo“ lietuviškas vertimas jau kelis metus gulėjo knygų lentynoje, tik rankos niekaip iki jo nepriėjo.


Ir tik perskaitęs supratau, koks Vagelis buvo teisus. Nikas Kazantzakis, galima sakyti, perrašė Naująjį Testamentą, tiksliau – visai kitaip aprašė jame papasakotus įvykius. Aprašė taip, kad savo gyvenimo pabaigoje rašytojas buvo pavadintas „pranašu eretiku“ ir „krikščioniškojo mito ardytoju“. Šiuos epitetus jam priklijavo ne paprasti skaitytojai, o dvasininkija, 1955 metais įtraukusi „Paskutinį gundymą“ į draudžiamų knygų juoduosius sąrašus. Bet knyga tapo dar populiaresnė ir, panašu, kad dažnam graikui ortodoksui ne mažiau svarbi kaip biblija.


Jėzus Kristus „Paskutiniame gundyme“ – paprastas žmogus, kankinamas gilių prieštaravimų kaip ir kiekvienas iš mūsų. Romano veiksmas plėtojamas pagal kiekvienam krikščioniui puikiai žinomus keturiose evangelijose aprašytus įvykius, kurie interpretuojami kur kas žemiškiau. Vietomis pasakojimas tampa kiek nuobodokas, bet išties verta perskaityti 500 puslapių dėl paskutinių 50-ties. Romano pabaiga ir šokiruoja, ir įtraukia, ir padeda visai kitomis akimis pažvelgti į krikščionybę bei jos garbinamą pranašą – Jėzų Kristų.


„Ne Dievas mus išgelbės, o mes išgelbėsime Dievą kovodami, kurdami, versdami materiją į dvasią. Kokia yra Dievo esmė? Kova už Laisvę“, – rašo Nikas Kazantzakis, taikliai apibūdindamas ne tik „Paskutinio gundymo“, bet ir daugelio kitų savo kūrinių prasmę. Kiek išsamiau su rašytojo kūryba siūlyčiau susipažinti paskaičius apie Niko Kazantzakio muziejų Kretoje, spauskite čia: https://goo.gl/wMQrXu


1988 metais Niko Kazantzakio „Paskutinį gundymą“ ekranizavo garsusis kino metras Martinas Scorcese. Nepaisant to, kad po juostos peržiūros kino kritikai pasidalino į dvi priešingas stovyklas, filmas jam pelnė geriausio režisieriaus „Oskarą“. Tačiau jokiais būdais nerekomenduoju pirmiausia žiūrėti filmo neperskaičius romano, nes iš esmės tai – du skirtingi kūriniai. Gerai paieškojus internetu galima rasti filmą anglų kalba arba dubliuotą rusiškai.


► Niko Kazantzakio romaną „Paskutinis gundymas“ iš graikų kalbos išvertė Dalia Staponkutė, knygą 1997 metais išleido leidykla „Tyto Alba“. Romano vertimą į lietuvių kalbą rėmė Graikijos kultūros ministerija.


#manokreta #Kreta #Graikija #knygosKreta #knygosGraikija #knygosapieKretą #knygosapieGraikiją #NikasKazantzakis #Paskutinisgundymas

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.