Kam skambina telefonas…? Panagia Vryomeni vienuolynas

Kai po ilgų pasiraitymų vingiuotu keliu atvažiavom į Panagia Vryomeni vienuolyną, atsirėmėm į tvorą su užrakintais vartais, ant kurių švietė graikiškas užrašas: „Prašom neniokokite vienuolyno, paskambinkite prižiūrėtojui telefonu 690...“

Skambinu. Telefonas išjungtas. Dar kartą skambinu. Vis tiek išjungtas. Tiek važiavau, nejaugi pasiduosiu! Juolab vienuolynas – akivaizdžiai senas, greičiausiai pastatytas apie XIII-XIV amžiuje, kai Kretą okupavo Venecijos Respublika, o tai reiškia, kad jame turi būti bent kažkoks istorinis lobis.

Imu kojas į rankas ir einu aplink vienuolyno tvorą. Ketvirtadalį apėjęs suprantu, kad beprasmiška eiti toliau – tvora aklina. Bet kažkodėl nesustoju, vis tiek einu lyg tikėdamasis kažkokio stebuklo. Ir kai galiausiai apsukęs ratą grįžtu prie tų pačių vartų, stebuklas įvyksta: kelyje pamatau mikroautobusą atidarytomis durimis, pro kurias griaudžia religinės giesmės.

„Norite įeiti į vienuolyną? – stabtelėjęs prie manęs klausia vairuotojas. Gal popas, gal vienuolis. Su abitu, ilga barzda ir storomis lūpomis. – Tuoj atidarysiu, važiuokit paskui mane...“

– Man skambinote? Hm. Nejaugi telefonas neveikia? – išsitraukia gal popas, gal vienuolis telefoną iš po abito klosčių, pakrato, pažiūri. – Lyg ir veikia, – sako.

– Nesvarbu, – moju ranka. – Kur kas svarbiau, kad štai susitikome ir Jums leidus galime apžiūrėti vienuolyną. Jūs čia vienas gyvenate?

– Ne, čia niekas negyvena, – rikiuodamas kryželius į savo vietas sako šventikas. – Esu tėvas Emanuilas, gyvenu šalia esančiame kaime ir prižiūriu šitą apleistą vienuolyną, kuris man priskirtas. Jums pasisekė, kad štai ši pora (rodo į vyrą ir moterį, kuriuos atsivežė) paprašė žvakes uždegti vienuolyno cerkvėje. Pasiėmiau dukrą ir atvažiavome visi kartu. Užeikite, užeikite, – kviečia popas rakindamas sunkias senos cerkvės duris.

Užeinam. Ir netenkam žado: senutėlė Panagia Vryomeni vienuolyno cerkvė išsaugojusi XV amžiaus freskas...

Freskos moderniais metodais išvalytos 2004 metais, kai baigėsi net 12 metų trukusi vienuolyno rekonstrukcija. Tačiau po rekonstrukcijos į vienuolyną negrįžo gyvenimas: jame ligi šiol niekas negyvena. Tik tėvas Emanuilas užsuka į vienuolyną, kai kas nors paprašo žvakes uždegti, pasimelsti ar giesmę sugiedoti... „Jei norėsi vėl apsilankyti vienuolyne, paskambink man, mielai atidarysiu“, – sakė atsisveikindamas svetingasis tėvas Emanuilas. Telefono numerį išsisaugojau, maža kada prireiks užsukti į Panagia Vryomeni. #manokreta #atostogosKretoje #cerkvėsKretoje #cerkvėKretoje #vienuolynaiKretoje #vienuolynasKretoje #PanagiaVryomeni #videoKreta