google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Lubinai - supermaistas Kretoje

Pasninko supermaistas Kretoje – lubinų pupos 🌾🌾 Taip, tų pačių lubinų, po kurių laukus vaikščiojau vaikystėje, kai jie masiškai buvo auginami tiek pašarams, tiek dirvožemio praturtinimui azotu. Lietuvoje tada lubinų pupų nevalgėm, o štai Kretoje – valgom ir dar prašom! Pastarąjį kartą su žmona lankydamasis nuo pandemijos susitraukusiame Herakliono ūkininkų turguje (apie jį pasakojau čia: https://bit.ly/3c4FhV7) džiaugiausi radęs jūros vandenyje gerai išraugintų lubinų pupų, kuriuos graikai vadina 'lupino' (gr. λούπινο). Istorikai sako, kad tokį pavadinimą augalas gavo nuo lotyniško žodžio 'lupus', reiškiančio vilką, nes romėnai klaidingai manė, kad lubinai naikina dirvožemį kaip vilkai galvijus.


Viduržemio jūros tautos lubinų pupas žino ir valgo jau 4000 metų. Lubinų sėklų buvo rasta apie 2000 metais prieš mūsų erą Egiptą valdžiusios XII dinastijos faraonų kapuose. Vėliau apie lubinus rašė tiek senovės graikų, tiek romėnų rašto žmonės. II-ajame mūsų eros amžiuje gyvenęs ir kūręs graikų rašytojas Lukianas lubinų pupas mini kaip privalomą nakties sapnų ir stebuklų deivės Hekatės vakarienės patiekalą prieš einant į nekromantijoną – požemio dievams Hadui ir Persefonei skirtą šventyklą, kurioje buvo bendraujama su mirusiųjų dvasiomis. Spėjama, kad žyniai puikiai žinojo apie raminantį psichotropinį ir haliucinogeninį kai kurių lubinų rūšių poveikį, todėl Hekatės vakarienė buvo privaloma kiekvienam, norinčiam nekromantijone „pabendrauti“ su mirusiais.


Ligi šiol Kretoje ir kituose Viduržemio jūros kraštuose labiau vertinamos senosios vadinamųjų karčiųjų lubinų rūšys – tos pačios, kuriose gausu nuodingų alkaloidų. Nes tokių lubinų pupos skanesnės. Bėgant amžiams žmonės išmoko išplauti toksinus iš lubinpupių specialiu būdu mirkant jas sūriame jūros vandenyje. Netinkamai paruoštosios valgomos dideliais kiekiais gali gerokai pakenkti nervų sistemai, retais atvejais sukelti netgi latirizmą – neurologinę ligą, kuri pažeidžia nugaros smegenis.



Pirmą kartą lubinų pupų ragavau ne Kretoje, o Romoje – pamenu, tuomet prie vyno jų atnešęs padavėjas paklausė, ar manęs nekankina jokios alergijos, ir parodė, kaip išsilupti pupą iš luobelės, kurios geriau nevalgyti – ji gali pakenkti virškinimui. Paragavau, patiko. Kai su žmona apsigyvenome Kretoje, sužinojau, kad Gavėnios pasninkas čia tradiciškai paskaninamas lubinpupiais. Jie tapo vienu iš pasninko patiekalų dėl maistingumo: lubinų pupose yra iki 50 proc. baltymų ir nuo 5 iki 20 proc. aliejaus, kuris savo kokybe prilygsta alyvuogių aliejui. Kretiečiai sako, kad skaniausios lubinų pupos – iš garsiojo salos Lasičio plokščiakalnio kaimų: ten žmonės jas ir augina, ir nuo seno moka tinkamai išrauginti.


„Taip taip, mano lubinai – iš Lasičio. Kiek imsi: vieną, du, tris maišelius?“ – klausė prekeivis ūkininkų turguje. Paėmiau porą. Nes Kretoje pasninkas baigsis tik po geros savaitės: graikai ortodoksai šiemet Velykas švęs balandžio 19 d. Saloje netrūksta itin griežtai besilaikančiųjų Didžiosios savaitės pasninko – prisijungsiu prie jų krimsdamas lubinpupius 😋


Liekam namie 🏠 Saugome save ir kitus 💪 Beje, ar Lietuvoje dar kas nors augina lubinus? 🤔 #manokreta #Kretosvalgiai #lubinai #kreta #crete #pavasarisKretoje #pasninkas #Velykos #AudriusManoKreta

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.