google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Lakkos Heraklione - kaip Vilniaus Užupyje

Piešta kompanija, bet labai iškalbinga! 👋 Kretos kalnuose subjurus orams įlindau į salos sostinės Herakliono gatvelių labirintus ir pats nustebau prie Didžiosios Pilies gynybinių sienų atradęs nedidelį rajonėlį, savo dvasia kiek artimą maištaujančiai Atėnų Eksarchijai, o savo žmonėmis – atskira respublika garsėjančiam Vilniaus Užupiui.



Kaip Vilniaus Užupyje. Nori nenori kyla tokios asociacijos, kai įžengi į siaurų gatvelių labirintą iškart už venecijietiškos gynybinės sienos Betliejaus vartų dabartiniame Kretos sostinės Herakliono centre. Vietiniai šį rajoną vadina Lakkos, kartais kaip epitetus pridėdami tris žodžius: raki, seksas, marihuana.


Tiesa, epitetai pridedami vis rečiau, nes Lakkos pastaruoju metu labai keičiasi. Bet gilia istorine atmintimi garsėjantys kretiečiai negali pamiršti Lakkos rajono nešlovės. 1900 metais tuometinės nepriklausomos Kretos valstybės valdžia išleido dekretą dėl viešnamių iškėlimo į apibrėžtas užmiesčių vietas. Pagal dekretą krikščionims skirti bordeliai buvo koncentruoti Didžiosios Pilies ribose kiek toliau nuo Betliejaus vartų – vieta ideali, nes toliau nuo miesto centro, arčiau britų kariuomenės barakų ir gerokai apleista. Sėslūs kretiečiai ten vengdavo kurtis.


Paskui prostitutes patraukė jų matronos, suteneriai, vagys, banditai, hašišo bei marihuanos pardavėjai ir pan. Greitai ten susiformavo atskiras pasaulis su savo kultūra: jo gyventojai kalbėjo tokiu žargonu, kurį tik patys suprato, vietoj vardų vienas kitą šaukė pravardėmis ir netgi suformavo savo muzikos stilių, kuriam labai daug įtakos turėjo išeivių iš Mažosios Azijos pasaulėjauta. Bordelių, lošimo barų ir narkotikų prekeivių rajonėlį Herakliono gyventojai netruko pavadinti Lakkos, graikiškai 'lakkos' (gr. λάκκος) – duobė, griovys, lindynė.


Lakkos klestėjimo laikas buvo tarp 1922–1941 metų, t.y. nuo gyventojų mainų tarp Graikijos ir Turkijos, kai Heraklioną ir jo apylinkes užplūdo graikai iš Mažosios Azijos, iki II pasaulinio karo pradžios, kai Kretą okupavę vokiečiai perkraustė prostitutes ir jų „verslo“ partnerius į viešbučius miesto centre tam, kad jie tarnautų užkariautojams. Nepasaint to, nusikratyti nešlovingos praeities Lakkos rajonui nepavyko iki pat XXI amžiaus pradžios, kai jo reabilitacijos ėmėsi į apleistus namus pradėję kraustytis menininkai.


Didžiausią postūmį Lakkos atgimimui davė Metju Halpinas (Mathew Halpin) – australų menininkas, atkeliavęs į Europą dėl vizualaus meno projektų. Beje, iki atsikraustant į Heraklioną tris metus jis gyveno ir dirbo Estijos sostinėje Taline. 2013 metais Metju atsidūrė Heraklione, apsistojo Lakkos rajone apie jį nieko nežinodamas: kaimynų pasakojimai ir istorijos krislų paieškos jį taip įtraukė, kad su Herakliono miesto valdžios palaiminimu 2015 m. gimė Lakkos projektas (Lakkos project) – meno ir kultūros erdvė, apie kurią išsamiau anglų kalba galite paskaityti čia: https://thelakkosproject.weebly.com/


Lakkos dabar keičiasi vos ne kasdien. Ir gali būti, kad užsukę į šį rajoną rytoj jūs pamatysite jį visai kitokį nei man pavyko užfiksuoti savo nuotraukose. Vieni pastatai čia atnaujinami, kiti tiesiog pagražinami spalvomis ar piešiniais, o visiškos griuvenos paverčiamos meno instaliacijomis. Bet įdomiausia tai, kad šalia viso šito meno gyvena paprasti žmonės: vieni jų įsitraukia į menininkų iniciatyvas, kiti stebi viską iš šono, treti įvertinę atgimstančio rajono potencialą atidarinėja parduotuves ir gurmaniškas tavernas. Bet... apie skanų bei tapybišką Lakkos užeigų maistą gal papasakosiu kitą kartą 🙂 🏙 🎨

• Pirmieji žingsniai į taikų Lakkos rajoną, kuriame susipynus Venecijos Respublikos, Osmanų okupacijos, XX amžiaus prdžios ir šiuolaikinė architektūra.

• Nulipi laiptais žemyn ir tik tada pamatai, kaip jie atrodo iš šono.

• Centrinėje Lakkos aikštėje – nedidelis žemėlapis ir užstalės piešinys, išpildytas pagal istorinę XX amžiaus pradžios tuometinių rajono gyventojų nuotrauką.

• Maža duoklė garsiausioms Lakkos rajono gyventojoms.


• Prie Lakkos rajonėlio vaikų žaidimo aikštelės – irgi meno potepiai.


• Ant Lakkos pastatų sienų – ne tik piešiniai, o ištisos istorijos. Pastaroji – apie dvi Lakkos rajone gyvenusias merginas A ir B. Visai neblogas pradžiamokslis besimokantiems graikų kalbos :)


• Viena iš Lakkos rajono sienų.


• Prie kai kurių pastatų Lakkos rajone jautiesi tarsi atsidūręs laiko mašinoje – čia viskas likę taip kaip prieš dešimtis metų. Net medžiagų prekeivio iškaba nenuimta.


• Vienas iš Lakkos griuvenų kiemų, kuriame – meninė instaliacija.

• Lakkos rajono namas, kurį okupavo profesionalūs Herakliono architektai, suteikę jam modernų vaizdą, bet su menišku polėkiu.


• Kodėl kurios nors Lakkos rajono namo sienos nepaversti komiksu? ;)


• Šalia Lakkos gatvės piešinių atsiranda ir terlionių. Bet vietos menininkai dėl to per daug neišgyvena, sakydami, jog niekada nežinai, iš kurio terliotojo išaugs kūrėjas.


• Tie, kam nesiseka piešti, pagauti Lakkos menininkų įtakos tiesiog paspalvina savo namus.

• Apleistas Lakkos kiemas su apleistu automobiliu netruko tapti meno objektais.

• Iš pradžių matai piešinį, tik paskui įvertini, ant kokio senumo Lakkos pastato sienos jis nutapytas.

• Kai kurie Lakkos namai neatstatomi. Kol kas destrukcija ir kūryba čia sugyvena.

• Kiek daug galėtų papasakoti šios Lakkos kiemo durys!

• Pastatas, kuriame kažkada buvo gaminamas ledas, dabar pats pasakoja savo istoriją Lakkos svečiams.

• Apleistas pastatas, statybinės šiukšlės ir ryškiaspalvis piešinys – tokia Lakkos dermė.

• Persisunkęs Lakkos atmosfera neatsispyriau pagundai pasidaryti meniško autopotrteto su vienu iš vietinių gyventojų. #manokreta #Heraklionas #Lakkosproject #ruduoKretoje #atostogosKretoje #ekskursijosKretoje #AudriusManoKreta

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.