Kretietiškos picos ypatumai
– 25 metus sukinėjuosi prie šitos krosnies, šimtus kilometrų prie jos jau pritrepsėjau, – sakė vienos geriausių Kretos picerijų šefas Manolis, kai įkišau nosį į jo virtuvę.
– Per 25 metus prie krosnies turėjo būti skylė ištrepsėta, o grindų plytelės – tarsi naujos, – šyptelėjau jam.
– Tikrai! – pasikrapštė pakaušį Manolis. – Tik dabar ir pats pastebėjau. Vadinasi, statybininkai neapgavo, geras plyteles paklojo.
– Ir gerą krosnį pastatė, – pridūriau. Bet Manolis kilstelėjo smakrą ir ranką, kretietišku gestu viską paneigdamas.
– Prie krosnies nė vieno statybininko neprileidau, – nukirto jis, leisdamas suprasti, kad krosnis – jo rankų darbas. – Nes nuo krosnies labiausiai priklauso picos skonis.
– Nesakykit, kad vien nuo krosnies. Ir nuo tešlos, – nepasiduodu.
– Todėl niekam ir nesakau savo picos tešlos recepto, – riebų tašką diskusijoje padėjo Manolis.
Neabejoju, kad kretietis Manolis apie picą ir jos kepimą išmano daugiau negu tūlas italas. Ir neabejoju, kad pas jį sugrįšiu, kai vėl norėsiu pačios skaniausios kretietiškos picos. Ji atrodo šitaip:
Skanaus! #manoKreta #atostogosKretoje #istorijosKretoje #Kretosistorijos #susitikimaiKretoje #maistasKretoje #Kretosvalgiai
