google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Koufonisi sala

„Joks gidas su jokia ekskursija tavęs čia neatplukdys. Pats žinai, kaip Kretos archeologai nemėgsta masinio turizmo, todėl ir neleidžia čia švartuotis turistiniams laivams. O žvejams ir jų draugams čia stabtelti galima“, – mirkteli į savo meškeres rodydamas Adonis, atplukdęs ten, kur seniai norėjau patekti – į Koufonisi.

Šalia pietrytinės Kretos pakrantės išsibarstę kelios salelės: Makroulo, Strogilo, Trachila, Marmara ir Koufonisi. Pastaroji didžiausia – 5,25 kv.km ploto (tiek panašiai užima Naujamiesčio mikrorajonas Vilniuje) ir garsiausia dėl čia klestėjusios senovės Romos gyvenvietės su vilomis, vandens saugyklomis, akvedukais, pirtimis ir 1000 žmonių talpinusiu amfiteatru. Nuo I iki IV mūsų eros amžiaus klestėjusi gyvenvietė buvo savotiška prabangos ir poilsio oazė to meto Romos imperijos piliečiams: jie suplaukdavo iš pietrytinėje Kretos pakrantėje buvusių miestų pasilepinti tuometinėmis SPA procedūromis ir bent piršteliu prisiliesti prie purpuro – iš salos pakrantėje randamų mureksinių moliuskų kriauklių išgaunamo dažo, kuriuo savo drabužius galėjo puošti tik Romos imperatorius bei turtingiausi ir įtakingiausi Romos imperijos asmenys. Plačiau apie purpurinius dažus skaitykite čia: https://bit.ly/2lZj1Ht

Dabar prieš 2000 metų klestėjusio miesto kaip nebūta – viskas paskendę baltame smėlyje, kuris kartu su baltomis klinčių uolomis dar prieš ateinant į Kretą romėnams davė salai Baltosios vardą – Levki (gr. Λεύκη). Τaip salą pavadino senovės graikai. Τokiu pavadinimu mūsų eros pradžioje salą savo raštuose pristatė romėnų gamtininkas ir istorikas Gajus Plinijus Vyresnysis. Τaip ją dar kartais pavadina ir Kretos žvejai, teigdami, kad dabartinį savo vardą Koufonisi gavo ne antikos laikais. Nors senąja graikų kalba 'kufos' (gr. κούφος) reiškia urvus, kurių išties netrūksta salos pakrantėje, žvejai sako, kad pavadinimas kilęs iš tarmiško žodžio 'kufa' (gr. κουφά) – juo kretiečiai vadina žiurkes ir peles, kurios kartu su zuikiais saloje karaliauja nuo tada, kai iš jos pasitraukė žmonės. Dėl graužikų gausybės saloje lengva pamatyti Eleonoros sakalus (lot. falco eleonorae) – grakščius plėšriuosius paukščius, kurie sveikino ir mus atvykusius į Koufonisi.

Istorikai sako, kad gyvenvietė nedidelėje saloje prie Kretos krantų sunyko apie V-VI amžiuje po kelių stiprių žemės drebėjimų, o galutinai žmonės iš ten pasitraukė IX amžiuje, kai Kretoje ir aplink ją plėšikavo arabai. Dabar reikia gerokai pasitelkti fantaziją, norint įsivaizduoti, kaip viskas atrodė. Nes smėlis pasiglemžęs absoliučiai viską: iš jo kyšo tik kelios marmurinės kolonos, akmeninių ir plytinių sienų likučiai, palipėjus aukščiau ant kalvos iš viršaus dar galima įžiūrėti amfiteatro kontūrus.


Apėjus amfiteatrą norisi eiti dar toliau – gilyn į salą: atrodo, kad visą ją galėtumei apeiti per dieną, bet Adonis greitai nuramina: „Vienos dienos ištyrinėti visą Koufonisį tikrai neužtenka. Taip, skersai per salą nuo vieno galo iki kito nueisi per valandą pusantros, bet jos perimetras – apie 20 km, o tokiam atstumui jau reikia laiko. Apiplaukti ją greičiau nei apeiti“, – sako žvejys, kviesdamas atgal į katerį.

Visos Koufonisi neapiplaukėm. Užstrigom viename tyro Libijos jūros vandens paplūdimyje, kur supratome, kodėl kretiečiai sako, kad Koufonisi paplūdimiai – patys gražiausi pasaulyje. Ir jų net 36! Kiek daug progų sugrįžti ☀️🏺🌊


#manokreta #Kretossalos #Kretosistorijos #atostogosKretoje #Kretospaplūdimiai #AudriusManoKreta #Koufonissi #Koufonisi #salaprieKretos #sala

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.