Pakeliui į Kretą – Hydros Chora

Žemėlapyje viskas atrodo paprasčiau negu realybėje. Tuo dar kartą įsitikinau Hydroje – prie Peloponeso rytinio kranto esančioje saloje, kurios plotas – beveik kaip lietuviško Panevėžio miesto, apie 50 kvadratinių kilometrų.

Automobiliu ištyrinėti tokį plotą per dieną – visai realu. Bet Hydroje nėra automobilių, nėra jiems skirtų kelių (apie tai rašiau: https://bit.ly/2FRREpi), todėl atvykus čia vos pusdieniui supranti, kad užuot bandžius pėsčiomis aplėkti kuo daugiau, geriau pasiduoti neskubiam saliečių gyvenimo ritmui ir apsiriboti pasivaikščiojimu Hydros sostinės Choros gatvelėmis.

Hydros Chora sugrąžina į XVIII amžių – salos klestėjimo laiką, kai Hydra tapo vienu svarbiausių Egėjo jūros uostų: čia jūrų pirkliai sustodavo keistis prekėmis, papildyti įgulas, samdyti patyrusių kapitonų. Jie gerai uždirbdavo, ėmė sau statyti didelius, skoningai įrengtus namus, kurių dauguma dabar paversti ištaigingais viešbučiais.

Dabar hydriečiai gyvena iš turizmo, viliodami ramybės ir neskubaus gyvenimo pasiilgusius poilsiautojus tiek iš Graikijos, tiek iš viso pasaulio. Kaip sakė fantastiškus marinuotus ančiuvius ir krosnyje ištroškintas pupas pietums pasiūlęs hydrietis, sala sustabdo kiekvieną skubantį. „Iki aukščiausios Hydros viršūnės Eros kalno nuo uosto galima pakilti per valandą, bet kažkodėl dauguma užtrunka dvi ar daugiau valandų“, – šypsojosi žvejys.

Hydra sustabdė ir mudu su žmona. Gaila, kad negalėjome saloje pasilikti ilgiau. Bet mes dar ten sugrįšim atsijungti nuo išorinio pasaulio. Dabar gi – vėl į kelią, atgalios link numylėtosios Kretos.

🛳 🌊 ☀️ https://bit.ly/2WCRt7Q – čia rasite daugiau nuorodų į pasakojimus apie keliones žemyninėje Graikijoje.

#atostogosGraikijoje #Hydra #pakeliuiįKretą #manokreta #pabėgęišKretos