google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Balzaminis actas

Iš ko daromas balzaminis actas, dar kitaip kartais vadinamas balzamiko padažu arba tiesiog balzamiku? Pagrindinės jo sudedamosios dalys – dvi: vynuogių actas ir vynuogių sulčių sirupas, kuris graikiškai vadinamas 'petimezi' (gr. πετιμέζι).

Būtent jo gamyba dabar užsiima Kretos šeimininkės. Jos patyliukais (arba nelabai) nugvelbia keliasdešimt litrų vynuogių sulčių iš kubilų, kuriuose vyrai laiko sutraiškytas vynuoges vynui, supila jas į didžiulius katilus ir užkaičia juos, kad iš sulčių išgarintų vandenį.


Procesas – labai ilgas, todėl niekas nesiterlioja su mažais kiekiais: pavyzdžiui, šitame puode, kurį aptikau kunkuliuojantį vieno kaimo gatvėje šalia Kedros kalno pietinėje Kretoje (filmuotą vaizdelį rasite čia: https://goo.gl/nBvssh), buvo užkaista apie 50 litrų sulčių iš kretietiškų 'liatiko' rūšies vynuogių, jos garinosi jau antrą dieną iš eilės, ir šeimininkė sakė besitikinti gauti 5-6 litrus sirupo. Kaitinama ant malkų, nes taip pigiau ir kaitra kur kas didesnė nei ant elektrinės ar dujinės viryklės.


Pagaminus 'petimezi' niekas neskuba iš jo daryti balzaminio acto. Sirupas nesensta ir negenda kelis metus, todėl kretiečiai dar nuo antikos laikų įpratę jį naudoti tada, kada reikia. Nori – susimaišai su actu bei prieskoniais ir pasidarai padažą, nori – marinuoji jame mėsą ar daržoves, nori – naudoji gryną kaip uogienę. Kretos šeimininkės sako, kad grynas 'petimezi' ypač tinka prie blynelių.


O balzaminis actas – italų didikų virtuvės meistrų išmonės produktas. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas 1046 metais, kai Emilijos-Romanijos regione šiaurės rytų Italijoje klestėjusios Kanossa pilies savininkas markgrafas Bonifacijus padovanojo statinaitę šio padažo būsimajam Šventosios Romos imperatoriui Henrikui III. Tuo pačiu markgrafas įvedė tradiciją dovanoti balzaminį padažą karaliams ir didikams. Balzamiko statinaitės liudijo šeimos turtus ir buvo vertinamos kaip ištaigingas dukrų kraitis. Ilgainiui balzaminio acto gamybą ypač ištobulino Modenos miesto kulinarai, gaminantys jį iki šiol. Tikras Modenos balzaminis actas brandinamas ne mažiau kaip 12 metų ir yra brangus: 100 ml – apie 40-50 Eur. Tai, kas dažniausiai už kelis eurus parduodama prekybos centruose – tik netikusios jo kopijos.


Tačiau jei senovės graikai vieną dieną nebūtų sugalvoję išgarinti vynuogių sulčių ir pasidaryti 'petimezi', italai vargu ar būtų dabar didžiavęsi savo balzaminiu actu. Beje, kulinarijos istorikai teigia, kad giliausios 'petimezi' gamybos tradicijos yra Kretoje ir Zakinto saloje – čia vynuogių sirupas verdamas jau daugiau kaip 2500 metų.


Ir dar: 'petimezi' kartais vadinamas vynuogių misa, graikiškai 'mustos' arba 'hlevkos' (gr. μούστος / γλεύκος), bet tai – klaidingas pavadinimas, nes vynuogių misa – ne sirupas, o būtent tos sultys, kurios gaunamos sutraiškius vynui skirtas vynuoges. Kartais misa dar vadinamas jaunas, nesubrendęs vynas. Bet tai – jau kita istorija.


#manokreta #atostogosKretoje #ekskursijosKretoje #Kretosvalgiai #maistasKretoje #vynuogės #vynuogiųsultys #actas #balzaminisactas #balzamikas #petimezi #mustos #misa

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.