google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Auksinis ruduo Astrakiano tarpeklyje

„Nė dešimtadalis Herakliono gyventojų nėra buvę Astrakiano tarpeklyje, nors jis – visiškai prie pat Herakliono!“ – stebėjosi Astrakiano tarpeklyje šalia Kretos sostinės sutiktas iš Atėnų atvykęs botanikas Marinos. Ir jis visiškai teisus. Kaip bebūtų gaila, labai dažnai mes nepastebime unikalių vietų, kurios yra panosėje. O jų yra. Daug. Ypač Kretoje. Apie Astrakiano tarpeklį žinojau senokai: turbūt iškart po to, kai 2014-aisiais kartu su žmona Jurgita nuo Myrtia kaimo nusileidome į Kounaviano tarpeklį (apie jį rašiau čia: https://goo.gl/CptGBH). Astrakiano – tai Kounaviano tarpeklio pratęsimas: nuo Myrtia kaimo iki Kali Rahi perėjos apie 7 km driekiasi Kounaviano, o nuo Kali Rahi iki Karteros upės vagos – apie 6 km Astrakiano. Labai norint nuo Myrtia kaimo gamtos takais galima nueiti iki pat jūros, tik toks maršrutas ilgokas – apie 21 km. Todėl geriausia tą atstumą tyrinėti gabalais.

Astrakiano tarpeklį prisiminiau per rudeninį Kretos lietuvių susitikimą su misija Myrtia kaime esančiam Niko Kazantzakio muziejui padovanoti lietuvišką „Graiko Zorbos“ romano vertimą (apie tai rašau čia: https://goo.gl/krASRs). Kai kelis kartus pravažiavome pro Kali Rahi perėją, pamatęs tvoros kuoliukus prisiminiau: mes dar nėjome per Astrakiano! Nereikia būti istoriku, kad suprastum, jog iki asfaltuotų kelių atsiradimo tarpeklis buvo viena iš pėsčiųjų „magistralių“ keliautojams. Juolab čia sukosi ne vienas vandens malūnas, kirtosi vandens keliai ir susieidavo akvedukai. Kada jie buvo pastatyti? Žiūrint į likusius griuvėsius, galima spėti, kad Venecijos Respublikos okupacijos metais – apie XV-XVII amžiuje. Bet žinant, koks platus vandens kelių tinklas Kretoje buvo Romos imperijos valdymo metais, galima daryti prielaidą, kad kai kurie venecijietiški akvedukai ar malūnai buvo pastatyti ant II-III mūsų eros amžiaus romėniškųjų griuvėsių. Astrakiano tarpeklis unikalus tuo, kad nuo Kali Rahi perėjos iki Astraki kaimo prieigų galima nueiti viena jo puse, o grįžti kita. Tokiu būdu pamatai vis kitus vaizdus, atrandi vis naujų unikalių vietų, kurios visai kitaip atrodo rudens spalvose. Taip, Kretoje vis dar ruduo: salos gyventojai linkę metų laikus dalinti tarp lygiadienių ir saulėgrįžų, tad žiema čia prasideda nuo Kalėdų. O dabar – ruduo. Gražus auksinis Kretos ruduo. Su čežančiais lapais po kojomis:

Ir kaip gaila, kad šito grožio nemato tie, kas gyvena šalia. #manoKreta #atostogosKretoje #Kretospeizažas #kalnai #Kretoskalnai #tarpekliai #Kretostarpekliai #Astrakiano #Kounaviano #žiemaKretoje

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.