google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Kiek Anglijoje yra Graikijos? I dalis - Londonas, Britų muziejus

Ir nuvykus į Angliją galima pabūti... Graikijoje.


Londonas mudviem su žmona buvo tarpine stotele kelionėje į Kretą iš Vilniaus (kur dalyvavau turizmo parodoje „Adventur 2019“). Man labiausiai magėjo savo akimis pamatyti tą antikinės Graikijos palikimą, kuris saugomas Londono Britų muziejuje. Daugiau specialiai kažko graikiško nebuvom nusiteikę ieškoti. Bet... kaip ne kartą esu sakęs savo keliautojams per MANO KRETOS ekskursijas, taip jau nutinka, kad kelionėse Graikija ir Kreta mus pati susiranda.


Taip jau išėjo, kad Londone apsistojome Kamdeno rajone, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, apsigyveno pirmieji graikų emigrantai. Kaimynystėje užsukus į ekologiškų prekių parduotuvėlę, kalbėjomės graikiškai, nes už prekystalio stovėjo graikas iš Atėnų. Pirma gatvė, į kurią įėjome Soho rajone buvo „Greek Street“. Nuvykus į Bato miestą su senovės romėnų pirčių kompleksu, istorinėse iliuminacijose išgirdau graikų kalbą – pasirodo, su romėnų legionais prieš 2000 metų Anglijoje lankėsi šimtai graikų karių. O įeinant į karaliaus Henriko VIII rezidenciją tikrai nesitikėjau Hampton Court menėse išgirsti graikų režisieriaus Yorgo Lanthimo pavardę ir prisiminti jo 10-čiai „Oskarų“ nominuotą filmą „Favoritė“.


Galiausiai: anglai Britaniją vadina savo žeme, nors jos vardą pirmas užrašė graikas! Pirmą kartą Britanijos pavadinimas paminėtas IV amžiuje prieš mūsų erą graikų geografo Pytheo raštuose: salų grupę šiaurės vakarų Europoje jis vadina Prettanike arba Brettaniai. Bet gali būti, kad senovės graikų protėviai šiose salose lankėsi daug anksčiau. Vesekse bei Konvalyje aptikti archeologiniai radiniai liudija, kad į Britaniją galėjo būti užsukę ir minojiečiai iš Kretos (apie 1600 m. prieš mūsų erą), ir mikėniečiai iš Peloponeso (apie 1100 m. prieš mūsų erą).


Ir nėra jokių abejonių, kad graikų kalba Britanijos žemėje nuskambėjo anksčiau nei anglosaksų. Pastarųjų gentys į pietinę Britaniją atsikraustė tik V mūsų eros amžiuje, t.y. praėjus 500 metų po to, kai graikų kariai savo kūnus ilsino Aquae Sulis kurorte.


Už nuostabius atradimus Londone ir Anglijoje esu dėkingas savo žmonai Jurgitai, jos broliui Antanui (jis galėtų vesti asmenines ekskursijas po Angliją!), šaunuolių Londono lietuvių kompanijai su Renata ir Marijumi priešakyje (apie juos pasakojau čia: https://goo.gl/DZ62uG) ir ponui Atsitiktinimui, kuris tarsi už rankos mus nuvesdavo ten, kur reikia :)


Mes dar sugrįšime į Londoną ir Angliją!

Susitikimas su demokratijos tėvu:

Būtų nuodėmė su juo nenusifotografuoti! Londone, Britų muziejuje saugomas vienas iš keturių iki mūsų dienų išlikusių (ir viešai žinomų) Atėnų demokratijos tėvo Periklio biustų. Šio stratego valdymo metais V amžiuje prieš mūsų erą suklestėjo Atėnai, tapę didžiausiu ekonominiu, politiniu ir kultūriniu senovės Graikijos centru, o taip pat – pagrindu visai šiuolaikinei Europos civilizacijai.


Patys Atėnai neturi nė vieno Periklio atvaizdo. Vienintelis graikiškas originalas iš Lesbo salos saugomas Berlyno Pergamo muziejuje, trys romėniškosios kopijos – Romoje, Vatikane ir štai čia, Londono Britų muziejuje netoli įėjimo į lordo Duveeno galeriją, kurioje saugomas iš Atėnų atgabentos marmurinės skulptūros.


Graikiškai sveikinausi su Periklio biustu Berlyne, dabar štai – Londone. Ką gi, reikės keliauti į Romą pas likusius du :)

Londonas, Graikų gatvė:


Londonas man toks, kokį jį mačiau nuo Grinvičo observatorijos (tos pačios, nuo kurios skaičiuojam laiko juostas) – tai ne senoji geroji Anglija, o aplink ją besikuriantis absoliučiai naujas pasaulis, pritraukiantis kultūras bei žinias iš viso pasaulio.


Šis miestas man panašus į daugiau kaip prieš 2000 metų klestėjusią Ptolemėjų dinastijos valdomą Aleksandriją – vieną kosmopolitiškiausių helenistinio pasaulio miestų. Beje, palyginimas – neatsitiktinis: II amžiuje prieš mūsų erą garsusis geografas, matematikas, astronomas ir astrologas Klaudijus Ptolemėjus vienas pirmųjų savo veikaluose paminėjo Londono pavadinimą – Londinion (gr. Λονδίνιον).

• Vakare paėję kiek nuo Pikadilio aikštės su žmona pasukome link Soho – ir negalėjome patikėti, kad atsidūrėme... Graikų gatvėje. Net nežinojau, kad Londone tokia yra! Tik vėliau perskaičiau, kad šį pavadinimą gatvė gavo dar XVII amžiuje, kai netoliese 1677 metais buvo pastatyta graikų ortodoksų cerkvė. Jos nepastebėjau, reikės kitą kartą susirasti.

Britų muziejuje:

Jei ne baltai raudonai mėlyna vėliava virš pastato sakytum, kad čia ne Britų, o Graikų muziejus. Tokią išvaizdą centriniam muziejaus įėjimui XIX amžiuje suteikė „greek revival“ architektūros stiliaus lyderis seras Robertas Smirke'as, o kitas seras – Richardas Westmacottas – papuošė frontoną labai į graikiškas panašiomis skulptūromis, pavadintomis „Civilizacijos progresas“.

• Graikai sako, kad jas pavogė. Britai sako, kad jas išsaugojo. Elgino marmuras – taip vadinamos britų diplomato Thomo Bruce'o, 7-o grafo Elgino XIX a. pradžioje į Londoną iš Atėnų atgabentos senovės Graikijos skulptūros, kurių dauguma – iš tuo metu gerokai apgriauto Partenono. Britų muziejuje prie Partenonui skirtos galerijos yra įrašas, jog 60 proc. Partenono marmuro saugoma Atėnų Akropolio muziejuje, 40 proc. – Londono Britų muziejuje. Buvau abejuose. Ir turiu pasakyti, kad norint susidaryti visą Partenono vaizdą būtų geriausia, kad visas marmuras būtų saugomas viename muziejuje. Ir net nekyla klausimas, kuriame – be abejo, Atėnuose. • 1933 metais už britų verslininko sero Josepho Duveeno dotacijas prie britų muziejaus buvo pastatyta Duveeno galerija – milžiniškos patalpos iš Atėnų atgabentam Elgino marmurui eskponuoti. Galima tik įsivaizduoti, kokia tuščia ir nyki būtų ši galerija, jei visas marmuras iškeliautų į Atėnus. Ar tai nebus viena pagrindinių priežasčių, kodėl britai nenori graikams grąžinti Partenono marmuro? • Smagu, kad muziejininkai nepamiršo pripažinti, kad iš Atėnų atgabentas Elgino marmuras Britų muziejuje buvo gerokai nubalintas: visos senovės graikų skulptūros bei dauguma architektūros detalių buvo spalvotos! Apie tai esu užsiminęs čia: https://goo.gl/rJvsp8

• Britų muziejaus Duveeno galerijoje – prie skulptūrų, kurios puošė Atėnų akropolio Partenoną.

• Britų muziejaus staigmena Nr. 1. Nežinojau, kad viena iš šešių Atėnų akropolio Erechtėjono kariatidžių (jonėninio stiliaus marmurinių moterų figūrų kolonų) saugoma Britų muziejuje! Pasirodo, ir ji čia atkeliavo grafo Elgino dėka. Ar nebūtų laikas šeštai sesutei sugrįžti į Atėnus? • Britų muziejaus staigmena Nr. 2. Nežinojau, kad Londone saugomas auksinis ąžuolų vainikas, rastas Verginos kape – tame pačiame, kuriame, kaip spėjama, buvo palaidotas Makedonijos karalius Pilypas II, Aleksandro Makedoniečio tėvas. Beje, smagiausia apžiūrint vainiką tarp lapų ieškoti dviejų cikadų ir vienos bitės. • Jokia staigmena – žinojau, kad marmurinių arklių skulptūras senovės graikai dabino kaltinėmis kamanomis. Nuo daugelio skulptūrų jos nuimtos (lygiai kaip ir dažai nuvalyti), bet Britų muziejuje yra vienas įkinkytas marmurinis arklys.

• Labai mažas Knoso rūmų freskos gabaliukas. Vis dėlto norint susipažinti su Kretoje klestėjusia Mino civilizacija geriau keliauti ne į Britų muziejų Londone, o į Herakliono archeologijos muziejų.

• O šitie grožiai iš Kretos – Mino civilizacijos skulptūrėlių yra ir Britų muziejuje. Tiesa, nedaug. • Šitą Mino civilizacijos aštuonkojį puikiausiai atsimenu iš mokyklinio istorijos vadovėlio iliustracijų. Pasirodo, ir jis Britų muziejuje! • Britų muziejaus staigmena Nr. 3. Nepaprastai į minojietiškus panašūs molinukai Indijos istoriją pasakojančioje ekspozicijoje. Kiek plačiau apie juos pasakojau čia: https://goo.gl/fiC2o2

• Pagaliau pamačiau jį savo akimis! Rozetos akmuo – senovinė stela, kurios dėka buvo iššifruoti egiptiečių hieroglifai. Nes jame Egipto faraono Ptolemėjaus V Epifano įsakymas iškaltas trimis raštais: senaisiais egiptiečių hieroglifais, egiptiečių demotiniu (liaudies) raštu ir senąja graikų kalba. Šis akmuo graikų kalbos dėka tapo raktu į senojo Egipto pasaulio pažinimą. Koks džiaugsmas rasti pažįstamų raidžių akmenyje, kuriam daugiau kaip 2000 metų! Ir ne tik raides pažinau, bet ir kelis žodžius perskaičiau! :) Prie Rozetos akmens Britų muziejuje galima užtrukti labai ilgam... #manokreta #pakeliuiįKretą #Londonas #graikiškasLondonas #Britųmuziejus

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.