Tiems, kas (ne)skaitė apie graiką Zorbą: Niko Kazantzakio muziejus Kretoje – skirtas iškiliausiam moderniosios Graikijos rašytojui, filosofui ir vertėjui, kretiečiui Nikui Kazantzakiui.
Žmogui, kuris hegzametru parašė Homero „Odisėjos“ tęsinį, sužavėjo visą pasaulį su „Graiku Zorba“ ir sukėlė tikrą audrą krikščioniškoje bendruomenėje su „Paskutiniu gundymu“. Pastarąjį romaną 1951 metais graikų ortodoksų bažnyčia pasmerkė, o Romos katalikų bažnyčia įtraukė į draudžiamų knygų sąrašą. Nepaisant to, daugeliui graikų, o ypač kretiečių Nikos Kazantzakis tarsi šventasis, kuriam jie dėkoja už įskiepytą žodžio ir minties laisvę.
„Vadintas ateistu, komunistu, fašistu, anarchistu, masonu, persekiotas įsigalėjusios politinės ir bažnytinės tvarkos sargų, jis buvo antikonformistas, nepriklausęs jokiai literatūrinei mokyklai ir neradęs savo vietos politiniame gyvenime, nenuilstantis odisėjas, keliavęs ne tik po fizinį, bet ir po minties pasaulį, kur jo vadovai buvo Homeras ir Dante, Kristus ir Buda, Nietzshe ir Bergsonas“, – taip apie Niką Kazantzakį rašo vertėja Diana Bučiūtė, iš graikų kalbos išvertusi labiausiai kretietiška dvasia alsuojantį autoriaus romaną „Kapitonas Michalis“ (apie jį esu rašęs čia >>).
Jei norėtumėt daugiau paskaityti apie Niko Kazantzakio asmenybę lietuvių kalba, siūlyčiau susirasti minėtąjį pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje išleistą „Kapitono Michalio“ vertimą (2002 m., „Vaga“). Knygos pabaigoje vertėja Diana Bučiūtė pateikia koncentruotą Niko Kazantzakio gyvenimo ir kūrybos apžvalgą, kurią norisi cituoti dar ir dar. „Kurdamas savo herojus, Kazantzakis kūrė pats save – Odisėją, po ilgų klajonių atsidūrusį prie tos pačios bedugnės, prie kurios stovėjo jaunystėje, bet žiūrintį į ją ramiai, be baimės. Odisėją kretietišku žvilgsniu,“ – rašo D. Bučiūtė.
Grįžkime į muziejų
Tokį muziejų, kurio nesitiki rasti paprastame kretietiškame kaime, toli nuo meno galerijomis, koncertų salėmis ir kitomis kultūros citadelėmis apsiginklavusių miestų.
Nuotraukose:
►Myrtia kaimo gatvės išmargintos Niko Kazantzakio citatomis
►Muziejuje saugomi Niko Kazantzakio asmeniniai daiktai
►Prie įėjimo į N. Kazantzakio muziejų
►Datos ir įvykiai Niko Kazantzakio gyvenime
►Myrtia kaime
►”Dievo neturtelis” Vokietijos skulporių akimis – statula šalia muziejaus
Kazantzakio muziejaus įkūrimas
Niko Kazantzakio muziejų Myrtia kaime 1983 metais įkūrė garsus graikų scenografas, kostiumų dailininkas ir dekoratorius George’as Anemogiannis. Jo tikslas buvo sukurti erdvę, kurioje garsaus kretiečio gyvenimas ir darbai būtų pristatomi taip kaip ir kituose asmenybių muziejuose, kuriuose jam teko lankytis: Johano Volfgango fon Gėtės – Frankfurte, Viktoro Hugo – Paryžiuje, Voltero – Ženevoje. Iki 1983-ųjų Niko Kazantzakio atminiminui buvo skirtas tik vienas kambarys Kretos istorijos muziejuje Heraklione.
Naujam muziejui George’as Anemogiannis pasirinko Myrtia kaimą ir dėl to, kad tai buvo Niko Kazantzakio tėvo gimtinė, ir dėl to, kad jame stovėjo apleistas paties George’o tėvo namas. Be to, scenografo tėvas Antonis Anemoyiannis buvo tolimas paties Niko Kazantzakio giminaitis. Gavęs politinį palaikymą iš Graikijos kultūros ministerijos, dalį finansavimo iš valstybės, o dalį – iš privačių ir savo lėšų George’as Anemogiannis nugriovė senąjį tėvo namą ir vietoj jo pastatė dabartinį muziejaus pastatą. Niko Kazantzakio muziejus Myrtia kaime buvo atidarytas 1983 metų birželio 27 d.
Bet 2009 metais gavus Europos regioninės plėtros fondo finansavimą muziejus buvo iš pagrindų rekonstruotas. Eksponavimo dizainą sukūrė architektai George’os Psomadakis ir Maria Marinou, grafinį dizainą ir tekstus – rašytojas Dimitris Kalokyris ir filosofijos mokslų daktarė Litsa Chatzopoulou.
Muziejus pasikeitė neatpažįstamai. Visas jo transformacijas nuo 1983 m. iki dabar galite pamatyti šiame trumpame filme:
Tūlas lankytojas, besitikintis vos įžengęs į muziejų pamatyti Niką Kazantzakį išgarsinusio personažo Aleksio Zorbos šokius, gauna antausį: pirmajame muziejaus aukšte apie garsųjį graiką Zorbą yra vos viena kita užuomina, o daugiausia dėmesio skirta veikalui, kurį rašytojas vadino svarbiausiu savo gyvenimo darbu – Homero „Odisėjos“ vertimui į naująją graikų kalbą ir šio epo šiuolaikiniam tęsiniui. Nikos Kazantzakis hegzametru, kuris laikomas labiausiai atitinkantis homeriškąjį, parašė 33 333 eilučių epinę poemą „Odisėja: šiuolaikinis tęsinys“. Kurdamas ją perrašė septynis kartus, šiam kūriniui skirdamas 14 metų: poemą rašytojas rašė ir tobulino nuo 1924 iki 1938 metų.
Nuotraukose:
►”Odisėjos” vertimas
►Niko Kazantzakio parašytas „Odisėjos” tęsinys
►”Odisėjos” tęsinio rašymo istorija
Kazantzakio muziejus ekspozicija
Pirmajame muziejaus aukšte yra ir jauki auditorija, kurioje norintys gali pažiūrėti dokumentinį filmą apie Niką Kazantzakį. Viena auditorijos siena nukabinėta portretais tų žmonių, kurie rašytojui padarė didžiausią įtaką. Čia šalia Rusijos bolševikų partijos lyderio Vladimiro Iljičiaus Lenino portreto kabo iš Kretos kilusio tapytojo El Greco (Domeniko Theotokopoulo) autoportreto reprodukcija. Čia pat – ir Jėzaus Kristaus, Friedrico Nietzche, Dantės Alighieri, princo George’o ir princesės Marie Bonaparte, Henri Bergsono, Eleftherio Venizelo bei kitų žinomų ir visai nežinomų žmonių portretai, kurie formavo filosofo pasaulėžiūrą. Šalia galima pamatyti ir Niko Kazantzakio laiškus, kuriuos išsaugojo jo draugai bei bendraminčiai.
Užlipi į antrą aukštą, o ten – ir vėl nematyti Zorbos! Nes pirmiausia patenki į ekspoziciją, skirtą ankstyvajai Niko Kazantzakio kūrybai, jo vertimams ir pjesėms. Pastarosios iliustruotos teatrų išsaugotais kostiumų eskizais, scenografų maketais, filmuota medžiaga. Tiesą pasakius, čia pirmą kartą sužinojau, kad Nikos Kazantzakis vertė ir vaikišką literatūrą.
Praėjimas link svarbiausių grožinės literatūros kūrinių ekspozicijos skirtas rašytojo kelionėms. Nikos Kazantzakis žurnalistu dirbo Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Egipte, Čekijoje, Kinijoje ir Japonijoje, keliavo po Rusiją. Tarsi ore sklandantys seni lagaminai su asmeniniais daiktais, laiškais ir užrašais tiesiog alsuoja kelionėmis.
„Graikas Zorba“ – populiariausias rašytojo romanas
Ir galiausiai – „Graikas Zorba“. Nors tai ir pats populiariausias rašytojo romanas, jis muziejuje nėra kažkaip ypatingai išskirtas. Jam skirta tiek pat dėmesio, kiek ir kitiems Niką Kazantzakį išgarsinusiems kūriniams, tokiems kaip „Paskutinis gundymas“, „Κapitonas Michalis“, „Vėl Kristų kala prie kryžiaus“, „Dievo neturtėlis“, „Broliai priešai“, autobiografijai „Kreipiuosi į El Greko“. Čia išties norisi nulenkti galvą prieš muziejaus kūrėjus, nes jie pasistengė kiekvieną literatūros kūrinį pristatyti su visomis įmanomomis detalėmis: pavyzdžiui, prie „Paskutinio gundymo“ gali pažiūrėti fragmentus iš Martino Scorcese režisuotos romano ekranizacijos, o prie „Graiko Zorbos“ – paskaityti šio romano herojaus prototipu tapusio makedoniečio Giorgio Zorbos laišką Nikui Kazantazakiui iš Egipto.
Beje, „Graiko Zorbos“ stende surinkti šio romano vertimai į daugelį pasaulio kalbų. Ilgai ieškojau lietuviško vertimo (apie jį esu rašęs čia >>), bet taip ir neradau. Todėl dabar turiu tikslą: per kitą viešnagę Myrtia kaime Nikos Kazantzakio muziejui padovanoti „Graiko Zorbos“ lietuvišką vertimą.
Niko Kazantzakio muziejus turėtų sužavėti visus, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be knygų (ir iki šiol nepraleido nė vienos „Knygų mugės“). Įtraukti apsilankymą jame per atostogas nėra sudėtinga: Myrtia kaimas – vos už pusvalandžio kelio nuo Kretos sostinės Herakliono. Nuo balandžio iki spalio muziejus atidarytas kasdien. Muziejaus svetainė internete – kazantzaki.gr (graikų ir anglų kalbomis).
Bet labiausiai pasiseks turbūt tiems, kas Kretoje ilsėsis liepos mėnesį. Nes tuomet Myrtia kaime Niko Kazantzakio muziejus planuoja surengti antrąjį literatūros ir meno festivalį „Keliaujant…“ Jis bus skirtas kažkokiai šaliai, kurioje lankėsi Nikos Kazantzakis. Kuriai – kol kas nežinia. 2016 metų vasarą vykęs pirmasis festivalis buvo skirtas Ispanijai. Pažiūrėkite, kas tąsyk dėjosi paprastame kretietiškame kaime Myrtia:
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
