Paslaptingas vynas. „Kiek vyno su Steliju išgėrei, kad jis tave su žmona čia atsivežė?“ – gudriai prisimerkęs paklausė Andreas, jau gerokai aprodęs savo vyno ūkį. Turėjau įtarimą, kad patekome ne į įprastą Kretos vyninę, bet po tokių jos savininko žodžių supratau, kad ir retas kretietis žino, kad tokios saloje egzistuoja.
Ar matėte JAV kino meistro Ridley Scotto filmą „Geri metai“ (A Good Year, 2006) pagal Peterio Mayle’o romaną „Metai Provanse“? Jei matėte, turbūt prisimenate aktorių Russellą Crowe, meistriškai įkūnijusį Londono finansų biržos maklerį Maksą Skinerį, kuris paveldi nedidelį vynuogyną Prancūzijoje. Daug kas jam sako, kad vynuogynas – niekam tikęs, kol pats Maksas neišsiaiškina, kad būtent jame gimsta „Le Coin Perdu“ – Provanso legenda tapęs išskirtinis vynas, kurį visi giria, bet niekas nežino nei kur, nei kaip jis gimsta.
Tai štai, kretiečio Andreo spaudžiamas vynas savo slaptumu panašus į „Le Coin Perdu“. Netgi dar slaptesnis, nes jo neįmanoma įsigyti nei Kretoje, nei Graikijoje. Kur kas didesnė tikimybė, kad Andreo vyno paragausite kuriame nors Europos didmiesčio à la carte restorane arba vyno žinovų klube. „Visą savo vyną parduodu vienai vynų platinimo kompanijai Olandijoje, – pasakojo Andreas. – Žinau, kad jie dirba su tokiais užsakovais, kurie savo vyno kolekcijose arba vyno kortose nori turėti išskirtinių vynų. Esu girdėjęs, kad kažkas mano vyno ragavo Šveicarijoje, kažkas – Italijoje, kažkas – Vokietijoje“.
Kiek vyno pagaminama?
Iš viso Andreas per metus pagamina ne daugiau kaip 5000 butelių vyno (palyginimui: prancūzai kiekvieną rudenį išplatina apie 45 milijonus litrų „Beaujolais Nouveau“) ir visus juos sunumeruoja, numerius ant etikečių surašydamas savo ranka. Kiekvieną natūraliu kamščiu užkimštą vyno butelį jis dar užsandarina karštu vašku. Ir… neleidžia savo vyno butelių fotografuoti. Neleido fotografuoti net tų, kuriuos mums padovanojo. „Man nereikia reklamos“, – sakė Andreas.
Koks Andreo vynas? Absoliučiai kretietiškas. Nes spaudžiamas iš romeiko rūšies vynuogių. Ne kartą esu sakęs, kad romeiko vynas geriausiai atskleidžia Kretos charakterį. Jis sausas, stiprus (apie 14-15 %), ganėtinai sodraus skonio, kuris labai primena Kretos kalnų žoles. Ir nei raudonas, nei baltas, o gintarinis – tik pažiūrėkite į jo spalvą, spauskite čia: https://goo.gl/5bYc9G.
Ypatinga vynuogių rūšis
Romeiko vynuogių vynas labai populiarus atokiuose Kretos kaimuose, ypač kalnuose. Turistai jo nelabai supranta, o kretiečiai juo per daug nesigiria, nes jų gomuriams toks įprastas – nejaugi tokiu nustebinsi svečią?! Todėl tai, ką daro Andreas, išties yra unikalu: jis paprastu Kretos piemenų vynu užsimojo nušluostyti nosį Europos vyndariams. Kodėl gi ne?!
„Galėsiu pas Jus užsukti su savo keliautojais vasarą?“ – galiausiai paklausiau Andreo. „Dar kartą kartoju: man nereikia reklamos, – atšovė vyndarys. – Bet man patinka bendrauti, todėl užsuk su tais, kurie supranta vyną, niekur neskuba ir moka mėgautis gyvenimu“.
Norėtumėt iš arčiau susipažinti ir pabendrauti su kretiečiais, iš pirmų lūpų sužinoti apie jų buitį ir būtį? Arba gal norėtumėt prisijungti prie ypatingų ekskursijų, kuriose dalyvauja ištikimi salos gerbėjai? Tiek vienu, tiek kitu atveju susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretą ir kretiečius, jų tradicijas ir papročius, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
