Šiandien Kreta ir visa Graikija puošiasi gėlių vainikais, kurie labai panašūs į tuos, kuriuos ir Lietuvoje pinam per gegužines. Nes šiandien – gegužės 1-oji! Gyvybės džiaugsmo kupina šventė! 💐
Tarptautine darbo diena ji tapo tik po 1889 metais Paryžiuje vykusio Antrojo Internacionalo kongreso, o iki to laiko per amžių amžius praktiškai visų Europos tautų tradicijose gegužės 1-oji buvo ir yra gyvybės džiaugsmo kupina pavasario šventė, kurios simbolis – iš gėlių ir žolynų supintas vainikas. Apie jį man visada smagu pasakoti per pirmąsias gegužines MANO KRETOS ekskursijas. Toliau skaitydami šį tekstą įsivaizduokite, kad dalyvaujate vienoje iš jų 🤗
Simbolika
🏵 „Vainikas yra paveikslas svieto“ – sakoma vestuvinėje lietuvių liaudies dainoje. Šie žodžiai puikiausiai apibūdina tiek lietuviško, tiek graikiško, tiek apskritai europietiško gėlių vainiko simboliką. Vainikas – tai gimimas ir mirtis, gėris ir blogis, amžinas gyvenimo ratas. Tradiciškai kiekvienas svarbus virsmas žmogaus gyvenime pažymėtas vainiku: jis svarbus ir per krikštynas, ir per vestuves, ir per laidotuves.
Gegužinis gėlių vainikas – tai galutinė pavasario pergalė prieš žiemą, naujo gyvenimo rato pradžia. Todėl be vainiko neapsiena nė viena gegužės pradžios šventė: nei graikiška ‘Protomaja’ (gr. Πρωτομαγιά), nei keltiškas ‘Belteinas’ (air. Bealtaine), nei slaviškos ‘majuvkos’ (ru. маювка), nei vokiška Valpurgijos naktis, nei lietuviškos gegužinės ir t.t.
Antika
🏺 Tradicija gegužės 1 d. pinti gėlių vainikus ir jais puošti namų duris siekia antikos laikus, kai senovės graikai pavasario įsigalėjimą siejo su derlingumo deivės Demetros dukters Persefonės sugrįžimu iš Hado karalystės. Ilgainiui stiprėjant dievo Hermio kultui buvo išaukštinta ir jo motina nimfa Maja – titano Atlanto vyriausia duktė, viena iš septynių plejadžių, Hermio susilaukusi nuo paties Dzeuso. Majos vardas senąja graikų kalba reiškia motiną maitintoją.
Senovės romėnams perėmus graikiškuosius Olimpo dievus Maja sutapatinta su ikiromėniškų italų tautų tradicijoje garbinta gerąja deive – Bona Dea – vaisingumo ir sveikatos deive–motina, visų moterų globėja, kurios vardas yra tabu. Todėl Majos vardas tapo pavadinimu visam gegužės mėnesiui – lotyniškai ‘Maius’. Iš čia graikų ‘Majos’ (gr. Μάιος), anglų ‘Mei’ (ang. May), rusų ‘Mai’ (ru. ‘Май’) ir t.t. Tikėta, kad pirmąją Majos mėnesio dieną prabunda geroji deivė, dovanodama pasauliui naują derlių, naujus džiaugsmus, todėl iki ir po gegužės 1 d. visoje Romos imperijoje vyko linksmybių kupinos šventės – floralijos ir majumos – kurių pagrindinis atributas buvo gėlių vainikai.
Gyvybės kupina šventė Graikijoje
🇬🇷 Bizantijos imperijoje, kuri perėmė senąsias romiečių tradicijas, įsigalint krikščionybei gegužės 1 d. skirta gėlių vainiko aureole pasidabinusios šventosios Izidoros, vėliau – karalienės šventosios Tamaros garbei (abu vardadieniai ligi šiol Graikijoje švenčiami gegužės 1 d.). Bet šių šventųjų paveikslai nesugebėjo iš žmonių sąmonės išstumti archaiško gegužės 1-osios kaip pavasario šventės įvaizdžio.
Todėl ir šiomis dienomis gegužės 1-ąją graikai pina gėlių vainikus ir juos kabina ant namų durų. Tradicija ypatingai gaji Graikijos salose, taip pat Kretoje. Tikima, kad gėlių vainikas saugo namus nuo vagių ir nuo blogos akies, atneša į juos laimę ir sveikatą. Per MANO KRETOS ekskursijas gegužę ir birželį atkreipiu keliautojų dėmesį į mažiau ar daugiau sudžiūvusius vainikus ant namų durų – jie nenuimami iki pat vasaros saulėgrįžos, t.y. iki birželio 24-osios burtų nakties – graikiškojo ‘Klidono’ (gr. Κλήδονας). Tąnakt sudžiuvę ‘protomajos’ vainikai sudeginami laužuose: sėkmei užtvirtinti per tokį laužą būtina peršokti tris kartus.
Atgimstančios gamtos šventė Lietuvoje
🇱🇹 Akivaizdu, kad graikiškos gegužinio vainiko tradicijos labai panašios į lietuviškas. Sunku pasakyti, ar jas gavome iš senovės graikų, ar iš ankstesnių bendrų protėvių. Juolab daug nežinome apie senąjį pagonišką lietuvių tikėjimą, iš kurio mums liko tik mėnesio pavadinimas – gegužė. Etnologai sako, kad pavadinimas kilęs iš likimo deivės Laimos garbinimo šventės: tikėta, kad deivė atgimstančioje gamtoje pasirodo gegutės pavidalu. Pirmuoju užkukavimu ji skelbia galutinę žiemos pabaigą. Bet iš pagoniško Laimos kulto iki šių dienų išliko tik tautinis pavasario šokis „Gegužėlė“ ir prietaras kišenėje turėti monetų pirmąkart išgirdus kukuojant gegutę.
Greičiausiai gegužinės buvo švenčiamos ir pagonių lietuvių, bet atėjus krikščionybei tautinėje sąmonėje jos labiau įsitvirtino kaip Mergelei Marijai skirtų Gegužinių pamaldų pratęsimas. Krikščionių hierarchai siekdami iš žmonių atminties išstumti visas deives–motinas gegužę paskyrė Mergelei Marijai – jos garbei visą mėnesį bažnyčios puošiamos gėlėmis, ji dabar įprasmina ir Motinos dieną.
Taip, senąsias deives ir joms skirtas apeigas mes pamiršom, bet gegužinis gėlių vainikas išliko lietuvių tradicijose. Gyvybės džiaugsmo kupina šventė! Tad kodėl jo nesusipynus šiandien triumfuojant pavasariui! 🌹🌞🌿 Su gegužės 1-ąja!
Norite apsilankyti ypatingose ir išskirtinėse Kretos vietose? Sužinoti apie kretietiškus papročius, tradicijas, istoriją? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
