Dioskurio vienuolynas Psiloričio priekalnėse ir jo įtraukiančios istorijos. Vienuolynas, kurio pavadinimas – Dioskuri – kreipia žvilgsnį ne į krikščionišką, o į pagonišką antikos Kretą. Istorikai neturi jokių įrodymų, kad dabartinėje Dioskuri vienuolyno vietoje, kelyje nuo Retimno miesto link Psiloričio kalnų, antikos laikais buvo mitiniams broliams dvyniams Dioskūrams dedikuota šventykla. Bet iki šių dienų išlikęs pavadinimas nurodo, kad greičiausiai taip ir buvo.
Sakoma, kad jis pastatytas toje vietoje, kur kretiečiai meldėsi dar tuomet, kai per Kalėdas švęsdavo ne Jėzaus Kristaus gimimą, o kronijas. Tai yra laiko personifikacija tapusį žemdirbių globėją titaną Kroną šlovinančias šventes, kurios Romos imperijos metais išaugo į triukšmingas saturnalijas. Bet apie tai papasakosiu vėliau. O dabar praverkite duris į vieną seniausių ir paslaptingiausių Kretos vienuolynų, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Kulukono kalnus.
Dioskūrai – broliai dvyniai Kastoras ir Polideukas (romėnai jį perkrikštijo Poliuksu) – žinomi iš daugelio senovės graikų mitų. Jie dalyvavo ir argonautų žygyje, ir Kalidono šerno medžioklėje, ir Leukipo dukterų pagrobime. Jų motina viena – Lėja, bet tėvai skirtingi: Kastoro tėvas – mirtingasis Spartos karalius Tindarėjas, o Polideuko – nemirtingasis dievų ir didvyrių tėvas Dzeusas. Nepaisant to, jiedu buvo neišskiriami. Todėl kai Kastoras žuvo per leukipidžių pagrobimą, Dzeusas leido pasirinkti Polideukui: ar jis nori vienas mėgautis nemirtingumu Olimpe, ar nori kartu su broliu vieną dieną būti Hado pomirtinėje karalystėje, o kitą dieną – dievų Olimpe. Polideukas pasirinko vienybę su broliu Kastoru.
Vėliau įtikėta, kad Dioskūrai broliai kasdien keičiasi: vienas būna Olimpe, kitas – Hado požemiuose, o kitą dieną atvirkščiai. Senovės graikai brolius matė įamžintus Dvynių žvaigždyne, tikėjo, kad jiedu saugo jūreivius per audras, o karius mūšiuose. Vėliau Kastoras ir Polideukas buvo sutapatinti su rytine ir vakarine žvaigždėmis, su aušra ir sutemomis – kaip senojo indų tikėjimo šventraštyje Vedose minimi broliai raiteliai Ašvinai arba lietuvių pagonių tikėjime žirgai Ašvieniai. Tokie sutapimai nori nenori verčia ieškoti dar daugiau bendrystės tarp senovės graikų ir lietuvių.
Dabartis
Bet grįžkime į Dioskuri vienuolyną Kretoje. Jei užklysite į jį savarankiškai ar su ekskursija, vargu, ar vienuolyne su senutėle mama ir pašaro nestokojančiu mulu gyvenantis tėvas Rafailas puls pasakoti apie vienuolyno vardo kilmę ir apie neišskiriamus brolius Dioskūrus. Kur kas daugiau tikėtina, kad jis parodys Bizantijos imeprijos metus menančią nedidukę šv. Jonui Krikštytojui dedikuotą cerkvę arba stebuklingą šv.Jurgio ikoną (ji puikiai matosi šioje filmuotoje medžiagoje: https://goo.gl/aHwrsu). Prie kurios Psiloričio piemenys iki šių dienų prisiekia nevogti avių ir ožkų, arba 1857 metais nulietą varpą, žymintį datą, kai vienuolynas ėmė atsigauti po turkų sukelto gaisro ir vėliau jį gerokai apgriovusio žemės drebėjimo, arba retai kur sutinkamą Kristaus skundų sąrašą: „Jūs mane vadinate šviesa, bet jūs manęs nematote. Jūs vadinate mane keliu, bet jūs neinate paskui mane…“
Bet kur kas labiau tikėtina, kad tėvas Rafailas nieko nerodys ir nieko nepasakos. Pastaruoju metu, kai į Dioskuri vienuolyną ėmė užsukinėti organizuotos ekskursijos, vienuolis pavargo nuo dėmesio ir tapo nekalbus. Jis laikosi svetingumo tradicijos ir laiko atidarytas vienuolyno duris visiems keliautojams, bet bendrauti vengia. Užsukęs į vienuolyną keliskart jį kalbinau, bet jam labiau rūpėjo aliejinių žvakių dagčių keitimas nei bendravimas. O žino jis daug. Pasak aplinkinių gyventojų, tėvas Rafailas saugo ne vieną Dioskuri paslaptį. Tik kaip jį prakalbinti?
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale rasite daugiau straipsnių bei nuorodų apie šventąsias vietas ir vienuolynus Kretoje ir Graikijoje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie piligrimines vietas, vienuolynus Kretoje ar Graikijoje, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
