Krikšto šventė – Theofania – ši diena Kretoje svarbesnė už Kalėdas. Nes šiandien, sausio 6 d. – Theofania, Viešpats Jėzaus Kristaus Apsireiškimo ir Krikšto šventė. Ji kur kas senesnė ir gilesnė už Lietuvoje bei kitose katališkose šalyse tuo pat metu švenčiamą Trijų Karalių šventę. Jos pagrindinis akcentas – vandenų šventinimai, šokant į jūrą gaudyti įmesto kryžiaus. Graikijoje sausio 6 d. visada – nedarbo diena.
Trys svarbios šventės
Krikšto šventė – Theofania (gr. Θεοφάνια) – viena seniausių krikščioniškojo pasaulio švenčių, lygiai taip pat kaip Velykos ir Sekminės. Pirmieji Kristaus Apsireiškimo šventės aprašymai aptinkami II amžiaus krikščioniškuose raštuose. Šventę ypač plačiai aprašo Klemensas Aleksandrietis (150-205 m.), minėdamas senąjį graikišką jos pavadinimą – Epifania (gr. Επιφάνια), kurį, beje, iki šių dienų kretiečiai vartoja dažniau negu Theofanios pavadinimą.
Iš pradžių Epifania buvo skirta paminėti trims svarbiems Evangelijose minimiems įvykiams. Tai yra Jėzaus Kristaus gimimui, trijų išminčių palankumui ir Kristaus krikštui paminėti. Visi trys buvo minimi vieną ir tą pačią dieną – sausio 6 d.
Kalėdos kaip Jėzaus Kristaus gimimo šventė atskirai nuo Epifanios pradėtos švęsti tik IV amžiuje. Nes stiprėjanti krikščionių Bažnyčia siekė išstumti iš žmonių atminties Romos imperijoje per amžius išsaugotą saulės dievo Helijo kultą. Iki pat V amžiaus gruodžio 25 d. buvo triukšmingai švenčiamas Helijo – Nenugalimos Saulės – gimtadienis. 451 metais Chalkedono visuotinis Bažnyčios susirinkimas galutinai atskyrė Jėzaus Kristaus gimimo minėjimą nuo Epifanios, sukurdamas naują šventę – Kalėdas. Tik Armėnų apaštališkoji bažnyčia nepakluso šiam sprendimui ir iki šiol Kristaus gimimą pažymi tą pačią dieną kaip ir Kristaus krikštą – sausio 6 d.
Viduramžių paniava
Dar daugiau painiavos datose ir šventimuose atsirado po 1056 metais įvykusios schizmos (Romos katalikų ir Rytų ortodoksų Bažnyčių atsiskyrimo). Taip pat po 1582 metais Grigaliaus kalendoriaus įvedimo. Pavyzdžiui, rusai provoslavai Kristaus Apsireiškimo šventę ėmė minėti pagal senąjį Julijaus kalendorių, todėl ji persikėlė iš sausio 6 d. į sausio 19 d. (kaip žinia, ir Kalėdas rusai provoslavai švenčia pagal senąjį kalendorių sausio 7 d.)
Katalikai sausio 6 d. Kristaus Apsireiškimo šventę kai kuriuose kraštuose pervadino į Trijų karalių po to, kai 1260 m. išėjo populiariausia viduramžių knyga – Jokūbo Voraginiečio „Aukso legenda“. Būtent ji išpopuliarino trumpą Evangelijoje pagal Matą aprašytą pasakojimą apie tris išminčius, aplankiusius kūdikėlį Jėzų. Išpopuliarino taip, kad kai kuriose katalikiškuose kraštuose ji tapo svarbesne už Kristaus krikšto šventę. Pastaroji Lietuvoje gana tyliai mimima pirmąjį sekmadienį po Trijų Karalių.
Išlaikę pirmapradę Theofanios arba Epifanios prasmę graikai ortodoksai sausio 6 d. švenčia kur kas labiau negu gruodžio 25 d., t.y. per Kalėdas. Kadangi per Theofanią prisimenamas Jėzaus Kristaus krikštas Jordano upėje, šiandien ortodoksų šventikai šventina vandenį, mesdami į jūrą, ežerą ar upę medinį kryžių. Į vandenį jo gaudyti šoka vyrai, šitaip įprasmindami krikšto svarbą. Kaip tai vyksta galite pažiūrėti čia >>
Daugelis mano, kad šis paprotys yra tarsi Kristaus krikšto atkartojimas. Bet graikiškas žodis ‘agiasmos’ (liet. šventinimas) taip pat siejamas su visų žmonių kaltės išpirkimu ir pasaulio apvalymu nuo demonų. Taip pat yra tikima, kad vanduo, į kurį per Kristaus Apsireiškimo šventę įmetamas kryžius, turi magiškų švarinimo galių. Todėl ligi šiol tikintys žemdirbiai po šventės skuba tame vandenyje išplauti savo darbo įrankius. Į tą vandenį merkiami ir šventieji paveikslai – ikonos, kad jos neprarastų savo galių.
Antikinės šaknys
Pats graikiškas žodis ‘theofania’, sulietuvinant rašybą – „teofanija“, reiškia dievo apsireiškimą: graikiškai ‘theos’ (gr. θεός) – dievas, ‘feno’ (gr. φαίνω) – pasirodyti. Jis yra senesnis už krikščionybę: senovės Graikijoje teofanija buvo minima gana dažnai, nes tuo metu dievų buvo ne vienas, o kiekvienas iš jų kada nors buvo apsireiškęs žmonėms, todėl tas apsireiškimo įvykis ir buvo švenčiamas teofanijos apeigomis. Todėl ir šiais laikais žodis „teofanija“ plačiai naudojamas religijotyroje.
Per tokias teofanijos šventes senovės graikai ne tik garbino savo dievybes, atnašaudami joms aukas, bet ir apiplaudavo jų statulas. Antikos šaltinuose ypač plačiai yra aprašytos Atėnės Paladės skulptūros maudynės Atėnų Akropolyje – didžiulė šventė, per kurią ir statula buvo nuprausiama bei iš naujo padažoma, ir šventykla išplaunama, ir vandeniu pašventinami tikinčiųjų daiktai: papuošalai, rūbai, namų apyvokos reikmenys.
Daugiau spalvų
Kretoje antikos laikais klestėjo deivės Diktynos kultas – šiuo vardu kretiečiai vadino Artemidę, regėdami joje ne tik geros medžioklės laimintoją, bet gyvybę visai gamtai teikiančią dievybę. Todėl ją vaizduodavo kaip daugiakrūtę moterį, maitinančią visa, kas gyva, ir savyje globojančią tiek augalus, tiek gyvūnus.
Prie tokios statulos prieš trejetą metų teko laimė nusifotografuoti. Tik ne Kretoje, o prie antikinio Efeso miesto griuvėsių dabartinėje Turkijos teritorijoje esančiame Selčuko miestelio archeologiniame muziejuje, kur saugoma tai, kas bent kažkiek primena vieną iš septynių antikinio pasaulio stebuklų – Efese stovėjusią Artemidės šventyklą. Sakoma, kad ši statula – tai Artemidės šventykloje stovėjusios kopija, kurią iš marmuro gabalo iškalė romėnų skulptoriai mūsų eros pradžioje. Originalas buvo dvigubai didesnis. Nuotrauką galite pamatyti čia >>
Pasitelkus vaizduotę galima suprasti, kad statulų plovimas antikos laikais nebuvo toks jau paprastas procesas: kažkam reikėjo gerokai pasikarstyti ir būti labai atsargiam stengiantis nenuplauti skulptūrą dengiančių dažų. Taip, marmurinės senovės Graikijos statulos, kurias esame įpratę muziejuose matyti baltas baltutėles, iš tikrųjų buvo gerokai spalvingesnės. Archeologai ir muziejininkai jas visiškai nuprausė – ne taip, kaip per teofaniją.
Norite sužinoti daugiau apie Kretos tradicijas? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
