Krikšto šventė – Theofania

Krikšto šventė –Theofania. Kreta, Graikija | Mano Kreta
Krikšto šventė –Theofania. Kreta, Graikija | Mano Kreta

Krikšto šventė – Theofania – ši diena Kretoje svarbesnė už Kalėdas. Nes šiandien, sausio 6 d. – Theofania, Viešpats Jėzaus Kristaus Apsireiškimo ir Krikšto šventė. Ji kur kas senesnė ir gilesnė už Lietuvoje bei kitose katališkose šalyse tuo pat metu švenčiamą Trijų Karalių šventę. Jos pagrindinis akcentas – vandenų šventinimai, šokant į jūrą gaudyti įmesto kryžiaus. Graikijoje sausio 6 d. visada – nedarbo diena.

Pavadinimo kilmė

Krikšto šventė – Theofania (gr. Θεοφάνια) – viena seniausių krikščioniškojo pasaulio švenčių, lygiai taip pat kaip Velykos ir Sekminės. Pirmieji Kristaus Apsireiškimo šventės aprašymai aptinkami II amžiaus krikščioniškuose raštuose. Šventę ypač plačiai aprašo Klemensas Aleksandrietis (150-205 m.), minėdamas senąjį graikišką jos pavadinimą – Epifania (gr. Επιφάνια), kurį, beje, iki šių dienų kretiečiai vartoja dažniau negu Theofanios pavadinimą.

Iš pradžių Epifania buvo skirta paminėti trims svarbiems Evangelijose minimiems įvykiams. Tai yra Jėzaus Kristaus gimimui, trijų išminčių palankumui ir Kristaus krikštui paminėti. Visi trys buvo minimi vieną ir tą pačią dieną – sausio 6 d.

Kalėdos kaip Jėzaus Kristaus gimimo šventė atskirai nuo Epifanios pradėtos švęsti tik IV amžiuje. Nes stiprėjanti krikščionių Bažnyčia siekė išstumti iš žmonių atminties Romos imperijoje per amžius išsaugotą saulės dievo Helijo kultą. Iki pat V amžiaus gruodžio 25 d. buvo triukšmingai švenčiamas Helijo – Nenugalimos Saulės – gimtadienis. 451 metais Chalkedono visuotinis Bažnyčios susirinkimas galutinai atskyrė Jėzaus Kristaus gimimo minėjimą nuo Epifanios, sukurdamas naują šventę – Kalėdas. Tik Armėnų apaštališkoji bažnyčia nepakluso šiam sprendimui ir iki šiol Kristaus gimimą pažymi tą pačią dieną kaip ir Kristaus krikštą – sausio 6 d.

Šiek tiek istorijos

Dar daugiau painiavos datose ir šventimuose atsirado po 1056 metais įvykusios schizmos (Romos katalikų ir Rytų ortodoksų Bažnyčių atsiskyrimo). Taip pat po 1582 metais Grigaliaus kalendoriaus įvedimo. Pavyzdžiui, rusai provoslavai Kristaus Apsireiškimo šventę ėmė minėti pagal senąjį Julijaus kalendorių, todėl ji persikėlė iš sausio 6 d. į sausio 19 d. (kaip žinia, ir Kalėdas rusai provoslavai švenčia pagal senąjį kalendorių sausio 7 d.)

Katalikai sausio 6 d. Kristaus Apsireiškimo šventę kai kuriuose kraštuose pervadino į Trijų karalių po to, kai 1260 m. išėjo populiariausia viduramžių knyga – Jokūbo Voraginiečio „Aukso legenda“. Būtent ji išpopuliarino trumpą Evangelijoje pagal Matą aprašytą pasakojimą apie tris išminčius, aplankiusius kūdikėlį Jėzų. Išpopuliarino taip, kad kai kuriose katalikiškuose kraštuose ji tapo svarbesne už Kristaus krikšto šventę. Pastaroji Lietuvoje gana tyliai mimima pirmąjį sekmadienį po Trijų Karalių.

Išlaikę pirmapradę Theofanios arba Epifanios prasmę graikai ortodoksai sausio 6 d. švenčia kur kas labiau negu gruodžio 25 d., t.y. per Kalėdas. Kadangi per Theofanią prisimenamas Jėzaus Kristaus krikštas Jordano upėje, šiandien ortodoksų šventikai šventina vandenį, mesdami į jūrą, ežerą ar upę medinį kryžių. Į vandenį jo gaudyti šoka vyrai, šitaip įprasmindami krikšto svarbą. Kaip tai vyksta galite pažiūrėti čia:

Daugelis mano, kad šis paprotys yra tarsi Kristaus krikšto atkartojimas. Bet graikiškas žodis ‘agiasmos’ (liet. šventinimas) taip pat siejamas su visų žmonių kaltės išpirkimu ir pasaulio apvalymu nuo demonų. Taip pat yra tikima, kad vanduo, į kurį per Kristaus Apsireiškimo šventę įmetamas kryžius, turi magiškų švarinimo galių. Todėl ligi šiol tikintys žemdirbiai po šventės skuba tame vandenyje išplauti savo darbo įrankius. Į tą vandenį merkiami ir šventieji paveikslai – ikonos, kad jos neprarastų savo galių.

Norite sužinoti daugiau apie Kretos tradicijas? Susisiekite su MANO KRETA, keliaukite asmeninėje ekskursijoje su Audriumi >>


Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>

Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>

Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie Kretos praeitį ir dabartį, istorines ir patyrimines keliones po salą, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com

Dalintis |
+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.