google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Knoso (Knossos) rūmai ir legenda apie Minotauro labirintą

Pats lankomiausias archeologinis objektas Kretoje, liudijantis mitais apipintos Mino civilizacijos klestėjimą 2000–1300 metais prieš mūsų erą. Daug kas traukia į Knosą norėdami prisiliesti prie senovės graikų legendos apie Minotauro labirintą, o ne prie pirmosios Europos civilizacijos palikimo. Gal todėl atsiliepimai apie Knoso rūmus būna labai dviprasmiški. Tad ką reikėtų žinoti, kad viešnagė Knose pateisintų lūkesčius?

Senovės graikų legenda byloja, kad griausmavaldžio Olimpo dievo Dzeuso sūnus Kretos karalius Minas liepė nelaisvėje laikomam nagingam architektui Dedalui pastatyti požeminį labirintą, kuriame nuo žmonių būtų paslėptas salos gėda ir prakeikimu tapęs Mino žmonos Pasifajės sūnus – Minotauras, pabaisa su jaučio galva. Jis maitinosi žmogiena, todėl į labirintą patekdavo visi minojiečių nusikaltėliai ir belaisviai. O laimėjęs karą prieš Atėnus karalius Minas išsireikalavo, kad atėniečiai kas devynis metus atsiųstų auką Minotaurui – po septynis miesto jaunuolius ir septynias merginas. Prieš trečiąjį aukojimą Atėnų karaliaus Egėjo sūnus Tesėjas pasišovė užmušti pabaisą – jis iškeliavo į Kretą su kitomis aukomis. Čia Tesėją įsimylėjo Mino duktė Ariadnė, ji įdavė didvyriui raudonų siūlų kamuolį, kad jis nepasiklystų labirinte. Tesėjas užmušė Minotaurą, sėkmingai išėjo iš labirinto ir kartu su Ariadne iškeliavo į Atėnus.

Ši legenda Kretoje suaugo su Knoso rūmais iškart po to, kai jie buvo atkasti. Po storu žemės sluoksniu palaidotus rūmus 1878 m. atrado senienų ieškotojas kretietis Minos Kalokerinos (gr. Μίνως Καλοκαιρινός), o 1900-aisiais juose kasinėjimus pradėjo vykdyti anglų archeologas seras Arturas Evansas (ang. Arthur Evans). Nepaisant to, kad nuo to laiko praėjo daugiau kaip 100 metų, per kuriuos buvo padaryta daugybė archeologinių atradimų, Knoso rūmai iki šiol daugelyje aprašymų pirmiau sutapatinami su legenda apie Minotaurą, o tik paskui – su Mino civilizacijos istorija.

Tam, kad atskirtumėt pasakas nuo realybės, surašau keletą pastebėjimų, ką reikėtų žinoti prieš žengiant į Knoso rūmus.



Įspūdinga istorija

Minojiečiai – ne graikai. Todėl Kretoje klestėjusi Mino civilizacija vadinama priešhelenine, t.y. priešgraikiškąja. Palyginimui: Atėnų akropolyje Graikijos simboliu tapusio Partenono kolonos buvo pradėtos statyti apie 450 metais prieš mūsų erą, o Knoso rūmų kolonos buvo pastatytos 1000 metų anksčiau! Bronzos amžiuje – apie 1700 m. prieš mūsų erą! Minojiečiai greičiausiai nieko nežinojo apie Dzeusą ir kitus Olimpo dievus, nes jie meldėsi savo dievybėms. Senovės graikų mituose atsirado pasakojimai apie minojiečius, nes graikų gentys į savo kultūrą sugėrė viską, ką rado keliaudamos po Viduržemio jūrą.

Nėra jokių įrodymų, kad apskritai kada nors gyveno karalius Minas, juolab istorikai ir archeologai linkę manyti, kad Mino civilizacijai buvo būdinga matriarchatinė visuomenė su moteriškos lyties deives garbinusiomis moterimis–žynėmis priešakyje. Terminą „Mino civilizacija“ sukūrė jau minėtasis Knoso rūmų tyrinėtojas Arturas Evansas – jis visą civilizaciją pavadino pagal graikų mituose minimo karaliaus Mino vardą. Būtent seras Evansas labirinto vietą susiejo su Knosu. Ir ši sąsaja vis dar aptarinėjama, nors yra ne vienas įrodymas, kad labirintas ir Knoso rūmai – dvi skirtingos vietos Kretoje.

Knoso rūmai išties panašūs į labirintą – tai didelis architektūrinis kompleksas, kuriame buvo pirmą kartą žmonijos istorijoje įgyvendinti tokie sudėtingi inžinieriniai sprendimai kaip daugiaaukštė statyba, natūralus ir dirbtinis patalpų apšvietimas, vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, šildymas, akmenimis grįsti keliai! Perskaičius tokią informaciją ir nuotraukose matant gražiai freskomis išdabintas Knoso rūmų sienas, susidaro įspūdis, kad atvykęs jų apžiūrėti išties pateksi į tikrus Bronzos amžiaus rūmus. Deja, ne: Knoso rūmai – tai griuvėsiai, įspūdingo architektūrinio komplekso likučiai, po kuriuos vaikštant reikia gerokai pasitelkti fantaziją, kad galėtumei įsivaizduoti, kaip viskas galėjo atrodyti prieš 3500 metų. Dėl to oficialiai ši vieta vadinama Knoso rūmų archeologine vietove – tam, kad nebūtų klaidingo įsivaizdavimo apie išlikusį rūmų kompleksą. Knoso rūmais jis vadinamas tik dėl to, kad taip trumpiau.



Įspūdingi pasakojimai

Kaip sakiau, reikia gerokai pasitelkti fantaziją, kad galėtumei įsivaizduoti, kaip atrodė Knoso rūmai savo klestėjimo metais. Todėl prieš žengiant į archeologinę vietovę reikėtų arba iš anksto daugiau paskaityti apie Mino civilizaciją ir Knoso rūmų kompleksą, arba pasisamdyti rūmų bei jų gyventojų istoriją gerai žinantį gidą. Jei į Knoso rūmus vyksite savarankiškai, gidą galima nusisamdyti prie įėjimo į archeologinę vietovę, bet kur kas geriau dėl ekskursijos susiderinti iš anksto internetu, išsirenkant gidą ne pagal išvaizdą, o pagal kitų keliautojų atsiliepimus. Arba galima pataupyti laiką gido paieškoms ir keliauti į Knoso rūmus su ekskursija: daugelis Kretos kelionių organizatorių siūlo tokias ekskursijas su profesionaliais savo darbą išmanančiais gidais (pasiūlymą tokiai ekskursijai pateikiu šio teksto apačioje).

Be gido pasakojimų labai sunku vien tik iš griuvėsių suprasti sudėtingą Knoso rūmų architektūrą ir tiems laikams nepaprastai pažangų minojiečių gyvenimo būdą. Juolab istorijos nežinantis keliautojas sunkiai atskirs tikrąjį Mino civilizacijos palikimą nuo... pagrąžinimo.

Archeologas Arturas Evansas Knoso rūmus tyrinėjo net 35 metus. Kadangi jį labiausiai domino 1450 metų prieš mūsų erą (naujųjų rūmų) periodas visi vėlyvesnieji archeologiniai sluoksniai buvo sunaikinti. Negana to, tyrinėtojas nusprendė kiek atstatyti rūmus pagal savo viziją: XX amžiaus pradžioje, kai vyko kasinėjimai, tai nebuvo didelis nusikaltimas. Todėl istorikai teigia, kad dabartiniuose Knoso rūmuose daugiau Arturo Evanso cemento negu autentikos. Nepaisant to, tai bene vienintelė vieta Graikijoje, kurioje taip vaizdžiai pateikiamas Mino civilizacijos palikimas.



Įspūdingi radiniai

Knoso rūmuose po stiklu saugomos freskos, kurios audrina lankytojų fantaziją, irgi ne autentiškos. Tai – kopijos, nutapytos Arturo Evanso pavedimu. Daug daiktų, demonstruojamų Knoso rūmų komplekse – tai meistriškai sukurtos replikos. Visi originalai saugomi Herakliono archeologijos muziejuje, kurį tiesiog privalu aplankyti, jei norite susidaryti bendrą vaizdą tiek apie Knoso rūmus, tiek apie aukštą Mino civilizacijos kultūrą. Muziejuje saugomi keramikos ir juvelyrikos dirbiniai atima žadą – sunku patikėti, kad jie buvo pagaminti prieš 3500 metų!

Muziejus yra Herakliono miesto centre, iki jo nuo Knoso rūmų archeologinės vietovės – apie 5 km. Iš miesto į Knosą ir atgal kas 15–20 minučių važinėja maršrutiniai autobusai, atstumą galima įveikti ir su taksi arba išsinuomotu automobiliu. Viešnagę muziejuje į savo programas įtraukia ir grupinių ekskursijų į Knoso rūmus organizatoriai, bet ne visada, todėl atidžiai skaitykite siūlomos ekskursijos programą. Kita vertus, po viešnagės Knoso rūmuose su gidu į muziejų galima atkeliauti kitą dieną savarankiškai ir tuo pačiu pasivaikščioti po Heraklioną. Įėjimo bilietas į Knoso rūmus kainuoja 15 Eur, bet jei norite apsilankyti ir Herakliono archeologijos muziejuje, geriau pirkti kompleksinį bilietą už 16 Eur – tiek kainuoja bilietas ir į Knossos rūmus, ir į muziejų. Galioja toks bilietas dvi dienas: apsilankius Knoso rūmuose su tuo pačiu bilietu kitą dieną galima eiti į Herakliono archeologijos muziejų.

2013 metais muziejus buvo rekonstruotas, muziejininkai net labai pasistengė, kad Mino civilizacija  ir antikinė Kreta paliktų neišdildomą įspūdį kiekvienam svečiui. Apsilankius ir Knoso rūmuose, ir Herakliono archeologijos muziejuje išties galima susidaryti vaizdą, kaip Kretoje gyveno pirmieji šiuolaikinės Europos civilizacijos žmonės – minojiečiai.



MANO KRETOS pasiūlymas

Viešnagę Knoso rūmuose galiu įtraukti į maršrutą kelionei išsinuomotu automobiliu: dėl kelionių maršrutų sudarymo ir automobilio nuomos rašykite el. paštu manokreta@gmail.com. Jeigu norėtumėt iš arčiau susipažinti su Mino civilizacija per asmeninę ekskursiją arba jeigu norite aplankyti Knoso rūmus ekskursijoje su grupe autobusu, rezervuokite ekskursiją pasirinkę vieną iš variantų, spauskite oranžinį mygtuką:

Samarijos tarpeklis Samaria gorge
🔍 Kretos sostinė Heraklionas
Matala festivalis
🏊‍♂️  Matalos urvai ir paplūdimys
Gortyna, Gortynos archeologinė vietovė, antikos miestas Gortyna
🔍  Antikos miestas Gortyna
Festos diskas, Festos rūmai, Festos archeologinė vietovė
💮 Festos disko radimvietė

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.