Kava nuo tėvo Charalambo ir skanėstai su istorija apie kretietišką vaišingumą. 2016 lapkričio 20-osios Kretos lietuvių kopimas į Kryoneričio viršūnę prasidėjo nuo susitikimo Argyroupolyje – Romos imperijos valdymo metus menančiame ir avokado aliejaus gamintojais garsėjančiame miestelyje tarp Retimno ir Chanios.
Su žmona atvykome patys pirmieji ir kitų lietuvių laukimą nusprendėme sutrumpinti kavos puodeliu. Man žinomos vasaros sezonu dirbančios centrinės Argyroupolio aikštės kavinės buvo uždarytos, tad ėjome į pirmą pasitaikiusią ir, kaip mums tuo metu atrodė, vienintelę atidarytą kavinę. Joje sėdėjo du vyrai: vieno drabužis ir stotas išdavė, kad jis – popas, o kito paslaugumas diktavo, kad jis – kavinės savininkas.
Kaimo kavinėje
Vieni kitus palabinome standartiniais mandagumais. Užsisakėme kavos. „Sveikas atvykęs, drauge mano“, – driokstelėjo pasveikinimas iš kažkur. Pažinau avokado aliejaus gamintojo Stelio balsą, bet nesupratau, iš kur jis sklinda. „Oooo, sveiki sveiki! Tik nežinau, kur jūs esate?!“ – atsiliepiau. „Pažvelk žemyn,“ – pasakė Stelios, žengdamas į gatvę iš priešais esančios kavinės, kurios dėl suvešėjusių gėlynų nesimatė. Paspaudėme vienas kitam rankas, trumpai aptarėm praėjusį sezoną, perdaviau jam linkėjimų nuo savo keliautojų, kurie džiaugiasi avokado aliejaus produktais. Kai grįžau gerti užsakytos kavos, vertinančiu žvilgsniu mane nuskanavo prie kito stalelio sėdintis popas.
Pirmas gurkšnis – ir iš kitos gatvės išsuka iš tolo nuoširdumu spinduliuojantis piemuo Manolis. Pusamžis paprastas kaimo vyras. Prieš porą metų susipažinome su juo šalia Argyroupolio, visą valandą tada prapliurpėm, jis tokių istorijų pripasakojo, kad jokiose knygose neperskaitysi. Pakylu sveikintis, Manolis kiek pasimeta, bet kelių užuominų užtenka, kad prisimintų, kas toks esu ir iš kur. Pakalbam apie 150 jo avių, o popas į mudu žvelgia tuo pačiu vertinančiu žvilgsniu. „Kuo galėčiau Jus pavaišinti?“ – klausiu Manolio. Tokia jau ta kretietiško kaimo tradicija: kavinėje susitikus dviem bičiuliams joje sėdintis vaišina atėjusįjį. Tris kartus klausiu Manolio, kuo jį pavaišinti, tris kartus jis atsisako, sakydamas, kad tuoj atvažiuos jo pasiimti.
Ir tikrai – už akimirkos jis išvažiuoja. Staiga prie mūsų staliuko išdygsta kavinės savininkas su lėkštėle skanėstų. „Kava nuo tėvo Charalambo“, – pasako (jei teisingai vardą išgirdau) linktelėdamas link popo. Padėkojame. Vos neišsprūsta „į sveikatą“, bet laiku spėju prikąsti liežuvį: kretiečiai sako, kad geriant kavą linkėti sveikatos nevalia. Popas pagaliau šypteli, o vėliau, kai renkantis į kavinę lietuviams pakyla išeiti, ištaria: „Lauksime sugrįžtant į Argyroupolį“.
Beribis kretietiškas svetingumas. Norėtumėte patys patirti keliaudami Kretoje, kartu su MANO KRETA, asmeninėje ekskursijoje? Jeigu taip – susiekite – keliausime kartu >>
Tinklaraštyje ir kelionių žurnale SALA rasite daugiau Kretos istorijų, atradimų, įdomių patirčių, spauskite čia >>
Rubrikoje „Naudinga žinoti“ rasite įdomios ir naudingos informacijos, kuri padės planuotis atostogas Kretoje bei Santorinyje, spauskite čia >>
Jeigu turite klausimų ir norite mūsų pasiteirauti apie gamtą Kretoje ar Graikijoje, susisiekite – siųskite žinutę el. paštu manokreta@gmail.com
