Apybraiža – „Kas skatina keliauti” – aštuonių straipsnių ciklas apie Kretą, „Pasninkas” – 5 dalis.
– Šiandien gi prasidėjo pasninkas! – nesusilaikiau, kai svetingoji Jorho mama vakar, per Švarųjį pirmadienį ant stalo atnešė papjaustyto virto kumpio. Mėsa ant stalo man niekada netrukdo, net per pasninką – kas nori, tegu ją valgo. Man buvo tiesiog įdomu, ką ji pasakys.
– Bet jūs gi ne graikai, jūs mūsų svečiai, jūsų dar laukia ilga kelionė, reikia pasistiprinti, – pastebėjau, kad rūpestingoji mama kiek susikrimto atnešusi tokių vaišių, todėl pasiskubinau ją nuraminti, kad man tiesiog įdomu, kodėl ji vaišina kitaip negu pati valgo.
– Taip, mes nuo šiandien visas septynias savaites iki Velykų laikysimės pasninko, – įsiterpė Jorhas. – Bet žinai, visi žmonės skirtingi. Kartą savo viešbutuko svečiams buvau patiekęs pusryčius be jokios užuominos į mėsą, tai paskui vienoje rezervacinėje sistemoje internete krito mano viešbutuko įvertinimas su įrašu, kad pusryčiai buvo prasti, nes be mėsos.
Prisitaikyti prie vietinių papročių
Gaila, kad keliautojai ne tik Graikijoje ar Kretoje, bet ir kituose kraštuose nesistengia prisitaikyti prie vietinių papročių, o bando primesti savo įpročius (ir labai dažnai – ne pačius geriausius). Senieji papročiai ir mitybos tradicijos, kurių vienur ar kitur vis dar laikomąsi, leidžia labiau pažinti tą kraštą. Nejaugi taip sunku papasninkauti, jei keliaudamas atvykai į šalį, kurios žmonės šventai to pasninko laikosi? Juolab tai puiki proga paragauti valgių, kurių niekada daugiau neparagausi – tik per pasninką.
Pavyzdžiui, tik per Švarųjį pirmadienį, nuo kurio visoje Graikijoje prasideda didysis velykinis pasninkas, galima paragauti laganos – pailgos, plokščios duonos, kepamos be mielių ir su daug sezamo sėklų, dekoruojamos pirštų įspaudais. Vakar, per Švarųjį pirmadienį negalėjom su žmona praleisti progos jos vėl paskanauti, nes kita proga bus tik po metų. Todėl keliaujant iš Salonikų link Meteoros kažkuriame Makedonijos miestelyje stabtelėjome prie pirmos kepyklos, prie kurios įėjimo buvo didelėmis raidėmis užrašyta: LAGANA.
Įėjau į kepyklą, pasisveikinau ir net žengtelėjau atgalios iš nuostabos: lentynos – tuščios! „Šiandien daugiau nieko neturime, tik laganą“, – supratusi mano nuostabą pasakė besišypsanti kepėja dar vis miltuota prijuoste ir net neklausdama, ko čia užsukau, nuo lentynos krašto paėmusi priešpaskutinę laganą ėmė vynioti į popierių: „Dar spėjai. Gero pasninko! Gero kelio!“ – pasakė. Pasijaučiu kaip Kretoje, kur taip pat be žodžių galima susikalbėti.
Atsipalaiduok
Ne vienas keliautojas mane nuteikinėjo, kad šiaurės graikai mažiau svetingi, uždari, sunkiai bendraujantys. Nei ta miltuota kepėja Makedonijoje, nei po vakarienės nerealia makedonietiška chalva pavaišinęs tavernos savininkas Tesalijoje nepaliko jokio slogaus įspūdžio. O Jorhas apskritai nustebino savo svetingumu: užsukome pas jį tik kavos, o jo mama ir duonos atnešė, ir sumuštiniams sūrio bei virto kumpio papjaustė, ir sau kepto apelsininio pyrago nepagailėjo (net tris gabalus suvalgiau, koks buvo skanus). Kai paklausiau, kiek skolingas už kavą ir maistą, Jorhas nusišypsojo: „Tik už kavą“. Kai pradėjau muistytis, jis patapšnojo man per petį: „Atsipalaiduok, čia gi Graikija“.
Atsipalaidavau. Gero pasninko!
► Kitas apybraižos „Kas skatina keliauti?“ dalis rasite čia:
- Kas skatina keliauti? – 1 dalis. VELNIAS IŠ TABAKINĖS
- Kas skatina keliauti? – 2 dalis. XVII AMŽIAUS BESTSELERIS
- Kas skatina keliauti? – 3 dalis. LIETUVĖ IŠ ŠVEDIJOS
- Kas skatina keliauti? – 4 dalis. PROGOS ŠVĘSTI
- Kas skatina keliauti? – 5 dalis. PASNINKAS
- Kas skatina keliauti? – 6 dalis. STEBUKLO TROŠKIMAS
- Kas skatina keliauti? – 7 dalis. SKONIŲ PAIEŠKA
- Kas skatina keliauti? – 8 dalis. LIETUVIAI
