google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

Festos (Faisto) disko radimvietė

Antri pagal svarbą ir dydį Mino civilizacijos rūmai Kretoje, kuriuos  išgarsino paslaptingiausias radinys – Festos diskas. Tai apvali keraminė plokštelė su įspaustais įvairiais simboliais – hieroglifais. Disko paskirtis ir ženklų reikšmė iki šiol nežinoma.

Festos diskas saugomas Herakliono archeologijos muziejuje, o turistai plūsta apžiūrėti autentiškos archeologinės vietovės, kuri skirtinguose šaltiniuose vadinama skirtingai, dažniausiai lietuviškai – Festos arba Faistos. Graikų kalboje vietovės pavadinimas rašomas su dvigarsiu „ai“ – Faistos (gr. Φαιστός), bet graikų kalboje dvigarsis „ai“ tariamas tik tada, kai kirčiuota „i“ raidė, šiuo atveju ji nekirčiuota, todėl graikų kalboje „ai“ tariasi kaip „e“. Kretiečiai ir graikai Jus kur kas geriau supras, jei kalbėdami apie vietovę ir diską sakysite Festos, o ne Faistos. Beje, žodyje kirčiuojama „o“ raidė.

Festos – taip vadinama kalva apsupta Mesaros lygumos centrinės Kretos pietuose, kretiečiai kalvą dažnai vadina vėliau atsiradusiu pavadinimu –Kastri. Pirmieji archeologiniai kasinėjimai kalvoje prasidėjo 1900 metais – jais užsiėmė Italijos archeologų mokyklos Atėnuose atstovai vadovaujami Federiko Halbero (it. Federico Halbherr) ir Luidžio Pernijė (it. Luigi Pernier). Tam, kad atrastų minojietiškų rūmų griuvėsius, italų archeologai nugriovė ir sunaikino vėliau toje pačioje vietoje buvusius statinius. Bet pasiekę minojietiško laikotarpio pastatų likučius – tiek senųjų rūmų (1900—1700 m. prieš mūsų erą), tiek naujųjų rūmų (1700–1430 m. prieš mūsų erą) – jie buvo apstulbę nuo teritorijos dydžio: Festos rūmai užima 8400 kv.m plotą ir savo dydžiu nusileidžia tik garsiesiems Knoso rūmams salos šiaurėje.

Italų archeologai skirtingai nuo Knoso rūmus tyrinėjusio anglų kolegos Arturo Evanso (ang. Arthur Evans) nepuolė atstatinėti ir gražinti radimvietės, todėl dabar Festos rūmų archeologinės vietovės lankytojai turi unikalią progą pamatyti autentiškus beveik prieš 4000 metų klestėjusio architektūrinio komplekso likučius. Užsukti į Festos verta dar ir dėl to, kad nuo kalvos atsiveria nuostabūs vaizdai į Mesaros lygumą, Asterousios ir  Psiloričio kalnus.

Festos rūmų archeologinę vietovę geriausia aplankyti su ekskursija, nes iš pirmo žvilgsnio Festos – tik nebylūs griuvėsiai, bet vaikštant po rūmų likučius su gidu akmenys pradeda pasakoti istorijas, bet prieš tai rekomenduočiau daugiau pasidomėti mįslingiausiu šios vietovės radiniu – jau minėtu garsiuoju Festos disku. Angliškai, vokiškai arba grakiškai kalbantį gidą išsamiai privačiai ekskursijai galima nusisamdyti atvykus į Festą.

■ MANO KRETOS pasiūlymas
Sustojimą prie Festos griuvėsių įtraukiu į savo asmeninę ekskursiją po paslėptas archeologines vietoves. Sustojimas ant Festos kalvos gali būti ir maršrute išsinuomotu automobiliu. Pasirinkite, kaip norėtumėt aplankyti Gortyną, spauskite atitinkamą oranžinį mygtuką:

Koules Heraklionas Kreta
🔍 Kretos sostinė Heraklionas
Matala, Matalos paplūdmys, Matalos urvai, Matalos festivalis
🏊‍♂️ Matalos urvai ir paplūdimys
Gortyna, Gortynos archeologinė vietovė, antikos miestas Gortyna
🏦  Antikos miestas Gortyna
Festos diskas, Festos rūmai, Festos archeologinė vietovė
💮 Festos disko radimvietė

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.