google-site-verification=vUpASUbMG3uw2ww6YJu-0CuNXGgylxlzILN9SFB8RUE

O kokia situacija Kretoje?
COVID–19 pandemija Dzeuso gimtinėje ir visoje Graikijoje

Kantrybės ir sveikatos! Graikiškai: 'ipomoni ke ihyja' (gr. υπομονή και υγεία) – tokiu abipusiu palinkėjimu patarosiomis dienomis Kretoje baigiasi praktiškai kiekvienas pokalbis su kaimynu, bičiuliu, prekeiviu, duonos kepėju, užsakyto maisto išvežiotoju, buhalteriu ir pan. Kartais dar pridedame kultinį kretietišką 'siga siga' (gr. σιγά σιγά) – lėtai lėtai – vienas kitam primindami, kad kaip anksčiau, taip ir dabar nėra prasmės skubėti ar skubinti įvykių.

Bet nereikia galvoti, kad kretiečiai atsipalaidavę tiesiog laukia koronaviruso COVID–19 pandemijos pabaigos. „Koronavirusas - kokia situacija Kretoje? Kaip graikai tvarkosi su pandemijos iššūkiais?“ – pastaruoju metu sulaukiu vis daugiau panašių klausimų ir matydamas, kad trumpų „Mano Kretos“ feisbuko žinučių pandemijos tema neužtenka, pateikiu išsamesnę Kretos ir Graikijos dabarties apžvalgą.

Statistika ir ribojimai

 

Žiniasklaidoje vis daugėja pranešimų, kad „graikams pavyko sukurti pandemijos stebuklą“ ir kad „graikai patoviai lenkia virusą vienu žingsniu“. Statistika iškalbinga: nuo vasario 26 d., kai šalyje užfiksuotas pirmas koronoviruso atvejis, iki balandžio 8 d., kai publikuoju šį tekstą, visoje Graikijoje nustatyti 1755 koronoviruso atvejai, jo sąlygotų mirčių – 81. Rodikliai įspūdingi, žinant, kas dedasi pietų Europos kaimynėse – Italijoje ir Ispanijoje.

 

Vienam milijonui gyventojų Graikijoje tenka 163,64 atvejų, kai, pavyzdžiui, Lietuvoje – 315,02 atvejų. Nors tiek Graikijoje, tiek Lietuvoje pirmas koronoviruso atvejis užfiksuotas praktiškai tuo pačiu metu: atitinkamai vasario 26 d. ir vasario 28 d. Realiu laiku atnaujinamoje „Wikipedia“ lentelėje balandžio 8 d. 1:00 val. skaičiai buvo tokie:

​Jau niekas neabejoja, kad tokius skaičius Graikijoje nulėmė ryžtingi valdžios veiksmai. Po to, kai vasario 27 d. šalyje registruoti vos trys koronoviruso atvejai (du Salonikuose ir vienas Atėnuose), buvo atšaukti visi masiniai renginiai, įskaitant visoje Graikijoje itin triukšmingus Užgavėnių karnavalus (jie turėjo vykti kovo 1 d.) ir Delfų ekonomikos forumą. O po to, kai kovo 5 d. koronovirusas nustatytas 21 žmogui iš Izraelio grįžusios piligrimų grupės, buvo imtąsi žingsnis po žingsnio įvedinėti griežtą karantiną, uždarant visas viešąsias vietas, išskyrus maisto prekių parduotuves ir vaistines, draudžiant rinktis didesnėms kaip 10 asmenų grupėms (susirinkus bauda – 1000 Eur), ribojant keliones ir judėjimą. Kovo 17 d. visi Graikijos gyventojai į savo mobiliuosius telefonus gavo SMS žinutes su raginimu likti namuose.

Nuo kovo 23 d. Graikijoje niekas iš namų negali žengti nė žingsnio be asmens dokumento ir deklaruotos priežasties: ją galima tiesiog aprašyti popieriuje (variantas „važiuoju pabimbinėt“ netinka, yra konkretūs aprašo rėmai) arba pažymėti atsispausdintoje formoje, arba dar paprasčiau – išsiųsti nemokamą SMS žinutę su atitinkamu kodu. Nuo balandžio pradžios judėjimas dar labiau sugriežtintas: pavyzdžiui, 5-viečiu automobiliu gali važiuoti ne daugiau kaip 2 asmenys, net 5-vietis taksi gali vežti ne daugiau kaip vieną keleivį (šeimoms su vaikais taikomos išimtys). Negalima be svarios priežasties išvykti iš savo miesto / apskrities, negalima maudytis paplūdimiuose, negalima žvejoti nuo kranto, negalima įeiti į parduotuvę po du ar daugiau asmenų ir t.t.

Bauda už karantino sąlygų pažeidimą – 150 Eur. Kovo 27 d., pirmą griežto karantino dieną visoje Graikijoje buvo išrašytos 1143 baudos, antrą dieną – 1400 (iš jų per abi dienas Kretoje – 237), taip parodant, kad niekas nežada atsiplaiduoti ar atleisti nuo atsakomybės. Visos priemonės nukreiptos tam, kad šūkis „Liekame namie“ – graikiškai „Menume spiti“ (gr. Μένουμε σπίτι) – nebūtų tik deklaratyvus. Ir... tai suveikė: mes Graikijoje liekame namie!

Kreta kaip ir kitos šios jūrinės valstybės salos – neatskiriama Graikijos dalis, todėl saloms nėra jokių išimčių, o kai kuriose karantino sąlygos – dar griežtesnės: pavyzdžiui, Santorinyje ir Mikone įvesta komendanto valanda, taip padaryta dėl menko medicinos personalo skaičiaus salose. Beje, reikėtų pažymėti, kad Graikija akistatoje su koronovirusu atsidūrė labai stokodama medicinos personalo: 2020 metų pradžioje valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje buvo apie 10 000 laisvų darbo vietų. Todėl į kovą su pandemija dabar įtrauktos ir pačios įsitraukė tiek privačios klinikos, tiek į pensiją išėję medikai.

Veiksmų plano rezultatus pateikiau aukščiau. Kretos saloje, kurios plotas – kiek didesnis už Kauno apskrities (8336 kv. km) ir kurioje gyventojų – beveik kiek Vilniaus mieste (635 tūkst.), kol kas nustatyta 15 koronoviruso atvejų: 11 – Herakliono, 2 – Retimno ir po vieną Chanios ir Lasičio apskrityse. Dėl koronoviruso sukeltų komplikacijų saloje mirė vienas žmogus – universitete Heraklione dėstytoju dirbęs vokietis, kurio netektis tik dar labiau suvienijo kretiečius kovai su pandemija

Politika ir ekonomika

 

Simboliška, kad graikų kovą su pandemijos iššūkiais koordinuoja žmogus, kurio vardas – Sotiris, lietuviškai – Gelbėtojas. Koronoviruso akivaizdoje Graikijos vyriausybė kreipėsi į specialistus ir buvo sutarta, kad šalies Sveikatos apsaugos ministeriją kovoje su koronoviruso pandemija atstovaus ir už sprendimus bus atsakingas infekcinių ligų specialistas, gydytojas, akademikas Sotiris Tsiodras (gr. Σωτήρης Τσιόδρας). Jis subūrė komandą, su kuria korodinuoja veiksmus visoje šalyje. Jis kasdien informuoja žiniasklaidą ir visuomenę apie padėtį, rezultatus, naujus sprendimus, susijusius su koronoviruso pandemija.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis (gr. Κυριάκος Μητσοτάκης) ir jo vadovaujami šalies ministrai visame pandemijos informaciniame šurmulyje pasirodo tik tada, kai aptariami reikalai liečia jų kompetenciją. Visur priešakinėse kovos su pandemija linijose – Sotiris Tsiodras.

„Tai romus žmogus, septynių vaikų tėvas, sekmadieniais dainuojantis cerkvėje. Jis visada kalba ramiai ir įtaigiai, į jo žodžius įsiklauso visa Graikija,“ – taip Sotirį Tsiodrą apibūdino Graikijos žurnalistas ir vertėjas Dimitris Triandafylidis. „Jis kuklus, jautrus, tačiau, be jokios abejonės, aukščiausio lygio ekspertas, kurio dėka Graikija laiku ėmėsi griežčiausių priemonių Europoje,“ – neseniai apie Sotirį Tsiodrą rašė „The New York Times“.

Nuoseklūs ir ryžtingi Sotirio Tsiodro ir jo komandos sprendimai tik dar labiau sustiprino pastikėjimą Graikijos parlamento daugumą sudarančiais dešiniaisiais ir Kyriako Mitsotakio vyriausybe. Iš pradžių kritikavęs valdančiųjų veiksmus opozicijos lyderis, buvęs Graikijos premjeras Aleksis Tsipras (gr. Αλέξης Τσίπρας) balandžio pradžioje sušvelnino toną, pateikdamas konkrečių pasiūlymų šalies ekonomikos gaivinimui.

Dėl griežto karantino nukentėjusiems verslams ir darbuotojams ruošiamas milžiniškas paramos paketas. Iki liepos 31 d. nuo mokesčių atleista apie 600 tūkst. darbuotojų, o daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, kurie dėl nutrauktos veiklos balandį negaus jokių pajamų, iš vyriausybės šiuo metu gauna po 800 Eur vienkartinę negrąžintiną kompensaciją. Šiuo metu Graikijos vyriausybė ruošia pagalbos paketą, skirtą 800 tūkst. verslo subjektų, 1,7 mln. privataus sektoriaus darbuotojų ir 700 tūkst. smulkių verslininkų. Paketas apims ne tik mokestines nuolaidas, bet ir realias pinigines išmokas dėl pandemijos nukentėjusiems verslams bei darbuotojams.

Vienybė ir kasdienybė

 

Jau ne kartą stebėjau, kaip graikai sugeba susivienyti šalį ar vieną jos regioną užgriūnančios nelaimės akivaizdoje. Vienas labiausiai įstrigusių pavyzdžių – 2018 metais vienu metu Atikoje, Korinte ir Kretoje kilę gaisrai, kuriuose žuvo 102 žmonės ir tūkstančiai liko be pastogės. Tuomet praktiškai per dvi paras Graikijos savivaldybėse buvo surinkta reikiama humanitarinė pagalba nukentėjusiems, o medikams paskelbus, kad trūksta donorų kraujo, prie ligoninių nusidriekė norinčių jo duoti žmonių eilės.

Todėl graikų susitelkimas prasidėjus karantinui per daug nestebino. Žiniasklaida ir bendruomenės iškart atkreipė dėmesį į pažeidžiamiausius žmones – senelius, benamius, pabėgėlius – kviesdamos burtis jiems norintiems ir galintiems padėti savanoriams. Rezultatas – kaip pranešama, socialinėse valgyklose dar niekada nebuvo tiek maisto atsargų. Savanorių grupę subūrė Graikijos „Airbnb“ būstų nuomotojai – jie pasiūlė nemokamą apgyvendinimą medicinos personalui poilsiui ir laikinai saviizoliacijai nuo šeimos narių. „Doctor Next2Me“ platformos savininkai gydytojų videokonsultacijas pradėjo teikti nemokamai. „Aegean Airlines“ avialinijos kelis savo keleivinius lėktuvus pavertė krovininiais, kad galėtų operatyviau atgabenti reikiamą medicininę įrangą ir priemones. Tai tik keletas iš tūkstančių Graikijos gyventojų solidarumo pavyzdžių. Netgi benamiai šunys ir katės nepamiršti: prie gerokai aptuštėjusio Herakliono ūkininkų turgaus kaip ir anksčiau jiems palikti pilni dubenėliai maisto ir vandens.

Iki turgaus ir parduotuvės Heraklione mudu su žmona nuvažiuojame tik kartą per savaitę. Dar nė karto nepastebėjome kažkokio neįprasto prekių deficito (išskyrus šlapių servetėlių), nors pats apsipirkimas kiek kitoks: kad kur beužeitum – ar į turgų, ar į parduotuvę – būsi aprūpintas vienkartinėmis pirštinėmis, o dezifenkcinio rankų skysčio buteliukai, atrodo, išdygsta iš niekur, kur tik pasisuki – ir prie prekystalių, prie įėjimų, ir tiesiog ant lentynos prie maistu išsinešimui prekiaujančios užeigos langelio.

Turizmas ir planavimas

 

Nepaisant „graikiško pandemijos stebuklo“ suvaldant kornoviruso plitimą šalyje Graikijos vyriausybė pratęsė griežtą karantiną iki balandžio 27 d. Sotiriui Tsiodrui pažymėjus, kad būtų didžiausia klaida atsiplaiduoti pajautus, jog situacija yra kontroliuojama. Todėl visa Graikija jau susitaikė su mintimi, kad balandžio 19 d. balkonuose švęs didžiausią metų šventę – Velykas, kurios graikų ortodoksų religiniame kalendoriuje yra kur kas savarbesnės už Kalėdas ar kitas šventes. „Šiemet nevažiuokime į kaimus ir likime namuose, kad kitais metais galėtume švęsti kaip esame įpratę – su vaišėmis nukrautais stalais ir šokiais savo gimtinėse“, – vienas per kitą ragina politikai.

 

Iki balandžio 30 d. uždaryti praktiškai visi Graikijos viešbučiai: kiekvienoje apskrityje veikia tik po vieną, pavyzdžiui, į keturias apskritis padalintoje Kretoje – po vieną viešbutį Herakliono, Chanios, Retimno ir Agios Nikolaos miestuose. Net ir tuo atveju, jeigu vyriausybė leistų atidaryti visus viešbučius nuo gegužės 1 d., akivaizdu, kad niekas per daug į juos nesiveržtų.

 

Nes Graikijos turizmo sektoriaus atsigavimas labai priklausys nuo sprendimų civilinės aviacijos srityje. Kaip duodamas interviu lrytas.lt portalui sakė šiuo metu Lietuvoje gyvenantis ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programai vadovaujantis graikas doc. dr. Konstantinas Kalijanis (gr. Κωνσταντίνος Καλλιγιάννης): „Neabejotinai, trumpalaikėje perspektyvoje bus sunkių padarinių, tokių kaip žymus pasaulinės oro kelionių paklausos sumažėjimas, daug aviacijos darbuotojų neteks darbo, galiausiai oro susisiekimo kainos žymiai išaugs ir pasaulis bus mažiau tarptautiškai susijungęs nei anksčiau“ (visą interviu skaitykite čia >>).

Nepaisant to, graikai lieka optimistais ir tikisi pirmųjų turistų šiemet sulaukti birželio pradžioje, o galbūt – gegužės gale. Todėl su šūkiu „Išsaugokime turizmą kartu!“ (ang. Let‘s save tourism together!) ragina neatsisakyti suplanuotų kelionių arba jas perkelti į kitas vėlesnes datas.

Taip pat graikai žada ir patys keliauti – tiek šalies viduje, tiek pas kaimynus, labiausiai nukentėjusius nuo pandemijos. Išskyrus galbūt Turkiją, kuri šiemet savo propaganda apie atidarytą kelią į Europos Sąjungą sukėlė dar vieną pabėgėlių krizę prie Graikijos valstybinių sienų praktiškai tuo pat metu, kai užgriuvo rūpesčiai dėl koronoviruso. Ar europiečiai solidarizuosis su graikais ir labiau palaikys savo ES šeimą, parodys tik laikas. Jis atskleis ir tai, kurios valstybės priemonės kovoje su koronovirusu buvo geriausios. Ką gali žinoti, gal ir „graikiškas pandemijos stebuklas“ po metų neatrodys toks stebuklingas?..

 

Ruošiant straipsnį pasinaudota kathimerini.gr, neakriti.gr, news.gtp.gr, cretalive.gr, statistics.gr, lrytas.lt, wikipedia.com, nytimes.com resursuose skelbiama informacija.

#COVID, #covid, #covid19, #COVID19, #covid-19, #COVID-19, #COVIDkretoje, #covidkretoje, #covid19kretoje, #COVID-19kretoje, #COVIDgraikijoje, #covidgraikijoje, #covid-19graikijoje, #COVID-19graikijoje, #KORONAVIRUSAS, #koronavirusas, #koronavirusaskreta, #koronavirusasgraikija

Informacija telefonais:
LT +37068550778

GR +306983318337

® 2017 MANO KRETA

Sukurta su Wix.com

  • Facebook - Black Circle
  • YouTube - Black Circle
  • Instagram - Black Circle

© MANO KRETA | www.manokreta.lt – interneto svetainė, priklausanti žurnalistui Audriui A. Morkūnui ir bendrovei „Mano Kreta“. Griežtai draudžiama MANO KRETOS paskelbtą tekstinę bei vaizdinę informaciją panaudoti kitose elektroninėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti MANO KRETĄ kaip šaltinį.