Citrininė verbena, graikiškai – „luiza“

Citrininė verbena – gaiva, sveikata, būties lengvumas. Toks apibūdinimas susideda iš visų epitetų, kuriuos kretiečiai vardina gerdami verbenos arbatą. Jos siūlome paragauti ir Jums: šiuo metu užsakę MANO KRETOS rekomenduojamo alyvuogių aliejaus dovanų gausite džiovintos Kretos citrininės verbenos lapelių kvapniai, malonaus lengvo skonio arbatai. Jei norite įsigyti alyvuogių aliejaus spauskite čia >>

Kvapnūs lapeliai gerai savijautai ir sveikatai

Citriną primenančio kvapo verbenos lapus graikai naudoja tiek maisto, tiek vaistų bei kosmetikos gamyboje. Ne tik dėl malonaus aromato. Citrininės verbena pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis, yra stiprus antioksidantas, turi daug vitamino C ir kitų žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Verbena praktiškai neturi jokių kontraindikacijų. Jos reikėtų vengti esant padidintam kraujo spaudimui, taip pat nėsčiosioms ir vaikams iki 14 metų.

Verbenos syvai pasižymi raminamosiomis savybėmis, skatina atsikosėjimą, padeda įveikti peršalimą, plečia kraujagysles, dezinfekuoja ir valo organizmą. Verbenos užpilai ir nuovirai vartojami esant žarnyno diegliams ar galvos skausmams, sergant gastritu ir cholecistitu, neurodermitu, tulžies akmenų liga ir hepatitu. Ramina nervų sistemą, todėl rekomenduojama vartoti jaučiant depresiją, stresą, jei kankina nemiga, lėtinis nuovargis ir net epilepsija. Padeda moterims esant cistitui ar nereguliariam mėnesinių ciklui, palengvina priešmenstruacinio sindromo ir menopauzės simptomus.

Gerdamos verbenos arbatą Kretos moterys šiek tiek jos pasilieka vakarui arba rytui – naudoja kaip toniką veidui valyti. Šeimininkės verbena gardina kepinius ir šerbetus, jogurtą, net žuvies patiekalus.

Citrininė verbena graikiškai – „luiza“

Sumedėjantys iki 2-3 metrų išaugantys citrininės verbenos žolynai į Europą atkeliavo iš Lotynų Amerikos XVIII amžiaus pabaigoje. Tuomet ieškodami lotyniško pavadinimo naujai atrastų verbeninių augalų genčiai karališkieji Ispanijos botanikai nusprendė ją pavadinti ‘aloysia’ – šalies karaliaus Karolio IV žmonos Marios Luizos Teresos de Parma garbei. Todėl lotyniškas citrininės verbenos pavadinimas yra „Aloysia citrodora“.

Nuo tada po pietų Europos kraštus paplito ir augalas, ir du jo pavadinimai: verbena bei luiza. Graikams labiau patiko ‘luiza’ (gr. λουΐζα). Patiko ne tik pavadinimas, bet ir pats augalas: dabar tūlas kretietis pabrėžia, kad luiza jam sava kaip raudonėlis ar kalnų čiobrelis. Beje, ir Lietuvos kalbininkai rekomenduoja luizą vadinti citrinine aloyzija, bet kol kas šis pavadinimas neprigija.

Tad kviečiame paragauti citrininės verbenos! Žemiau pateikiame Kretos šeimininkių ir liaudies medicinos žinovų receptų citrininės verbenos arbatoms, užpilams ir nuovirams.